Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 36–38 psl.

sagnis

sagnis „wurczele (Wurzel) – šaknis“ E 629 nom. sg. fem. = pr. *saknis (dėl segmento *-kn- parašymo -gn- plg. s. v. I lagno) < subst. (i-kamieno nom. sg. fem.) balt. *śaknis „t. p.“ > lie. šãknìs „t. p.“ (LKŽ XIV 416tt.) dial. šaknė̃ „t. p.“ (LKŽ XIV 411), la. dial. saknis „t. p.“ la. sakne „t. p.“ (ME III 652).
Subst. balt. *sáknis „šaknis“, savo paradigmoje turėjęs K-kamienių formų [plg. lie. šaknès (gen. sg.), šaknų̃ (gen. pl.), žr. LKŽ XIV 416tt.], suponuoja r/n-kamienį balt. subst. [Skardžius ŽD 50, Fraenkel LEW 958 s. v. šaknìs (ir liter.)]; jis, man rodos, buvo subst. (r/n-heteroklitas – neutr. ir nomen abstractum) balt. *saker (nom.-acc. sg.)/*śakn- „šakotumas, tai, kas išsišakoję“ (dėl lyties *śaker žr. toliau), perdirbtas iš subst. balt. *śakir (su *-ir < ide. *-r̥)/*sákn- „t. p.“ [plg. subst. (neutr.) balt.-sl. *vesir (su *-ir < ide. *-r̥)/*vesn- „pavasaris – vasara“ *veser/*vesn- „t. p.“, žr. s. v. dagis], kuris – *r/n-kamieno vedinys iš subst. balt. *śak-ā „šaka“ (> lie. šakà „t. p.“, la. saka „t. p.“) < subst. ide. *ḱak(h)ā/37 ḱāk(h)ā „t. p.“ (> go. hoha „arklas“, s. ind. śā́khā „šaka“ ir kt., žr. Pokorny IEW I 523).
Galima suponuoti, kad iš minėtos r/n-heteroklitinės lyties (nom.-acc. sg. neutr.) balt. *śaker „šakotumas“, išplečiant ją formantu * [plg. subst. balt. *vaser „pavasaris – vasara“ (nom.-acc. sg. neutr.) + *ā > *vaserā „t. p.“, žr. s. v. dagis], atsirado subst. (fem.) balt. *śakerā „t. p.“ > subst. lie.-la. *śakarā „t. p.“ [plg. lie.-la. *vaserā (> s. lie. dial. vãsera, žr. Eckert LKK VIII 145t.) > lie. vãsara = la. vasara].
Iš to subst. lie.-la. *śakarā „šakotumas“ ar dar iš lie.-la. *śakerā „t. p.“ bus atsiradęs sufikso *-na-/*-nā- vedinys adj. lie.-la. *śakarna- „turintis šakotumo, šakotas“ resp. lie.-la. *śakerna- „t. p.“ > *śakarna- „t. p.“ (plg. adj. lie. vasar̃nas „vasaršiltis, drungnas“, dėl jo žr. Skardžius ŽD 216). O gal šis lie.-la adj. yra sufikso *-na-/*-nā- vedinys tiesiog iš senosios lyties (heteroklitinės, nom.-acc. sg. neutr.) lie.-la. (balt.) *śaker „šakotumas“ (žr. anksčiau), t. y. *śaker+*-na- (-nā-) > adj. lie.-la. (balt.) *śakerna- „turintis šakotumo, šakotas“ > *śakarna- „t. p.“
To adj. lie.-la. *śakarna- „turintis šakotumo, šakotas“ liekana – lie. adj šakar̃nas „kaulingas (dėl liesumo)“ (LKŽ XIV 405) = „turintis tam tikrų kaulų išsikišimų (dėl liesumo)“ (< *„turintis tam tikro šakotumo“) adj. šakarnùs „šakotas“ (LKŽ l. c.) vietoj senesnio adj. šakar̃nas „t. p.“ (panašiai kaip lie. bjaurùs bjaũras, gailùs gaĩlas ir kt., žr. Skardžius ŽD 34), subst. šakárna „smarki moteris“ (LKŽ l. c.) su perkeltine reikšme iš adj. (fem.) *šakarnā- „turinti šakotumo“. Iš adj. lie.-la. *śakarna- „turintis šakotumo, šakotas“ yra fleksijų vedinių: lie. adj. šakar̃nis „šakotas“ (LKŽ l. c.), subst. (< adj.) šakar̃nis „šakotas medis“ (LKŽ l. c.; < „šakotis“) = la. subst. (< adj.) sakarnis/sakārnis „kerplėša, šiekštas“ (ME III 647t.; < „šakotis“).
Pastaba (susijusi ypač su subst. la. dial. se̹kums/se̹cums šaknies vokalizmo kilme). Subst. lie. šãkumas (šakumà) „išsišakojimo vieta“ (LKŽ XIV 426t.) = la. sakums „Verzweigung; Mistgabel“ (ME III 658t.) ir la. sacumi (pl.) „t. p.“ 38 (ME III 604) darybiškai suponuoja subst. lie.-la. *śakā „šaka“ resp. lie.-la. (dial.) *śakē „šakė…“ (> lie. šãkė „t. p.“ = la. *sace „t. p.“, plg. ME III 811 s. v. se̹cums), iš kurių pastarasis – fleksijos vedinys iš subst. lie.-la. *śakā „šaka“. Subst. lie.-la. *śakā „šaka“ ir *śakē „šakė…“, savo reikšme „nudžiūvusi šaka resp. šakė“ (tokios šakõs resp. šakės aštruma) veikiami verb. lie.-la. *sek- „pjauti, kirsti, durti“ (žr. s. v. saxsto), virto į la. dial. *seka „šaka“ resp. *sece „šakė…“ (dėl šio žr. ME III 811 s. v. se̹cums), o iš jų atsirado vediniai la. dial. se̹-kums „(la.) sakums“ (ME III 815) ir se̹c-ums „t. p.“ (ME III 810t.). Reikia priminti, kad Būgos (RR I 599, II 241, 322, 590, III 896) hipotezė, visai kitaip aiškinanti subst. balt. *śakā ir *śaknis bei jų vedinių (ypač la. dial. se̹k-ums/se̹c-ums šaknies vokalizmo) kilmę, nėra priimta, žr., pvz., ME III 646 (s. v. II sakas), Endzelīns SV 240 (s. v. sagnis), Trautmann BSW 297, Fraenkel LEW 958 (s. v. v. šakà, šakar̃nis, šaknìs), Pokorny IEW I 523, Gamkrelidze-Ivanov IJI I 44, 97 (dėl lie. šakà).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Demiraj AE 393t.; Lehmann GED 189; Matzenauer BKAS 108; Mayrhofer EWA II 628; Orel HGE 182; Smoczyński SEJL 622; Witczak ABSl XXV 10.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.