sari „glut (Glut) – žarijos“ E 43 nom. sg. fem. (matyt nomen collectivum) = pr. *zarī = subst. [ī-/(i)i̯ā-kamienis, fem.] pr. (E) *zarī/*zar(i)jā- „t. p.“ (plg. s. v. kexti). Jį kartu su lie. žarijà kildinu iš subst. (nomen actionis) balt.-sl. źar(i)jā- „žėrėjimas“ (> ukr. зоря „заря“ ir kt.), kuris – fleksijos vedinys (su šaknies vokalizmo apofonija) iš verb. balt.-sl. *źer- (*źēr-)/*źir- „žėrėti, švytėti“ > lie. žer̃-ti (žẽria) „skleisti spindulius“, žėr-ė́ti ir kt. (daugiau medžiagos žr. Trautmann BSW 366, Fraenkel LEW 1301 s. v. žėrė́ti, Vasmer ESRJ II 105t. s. v. зрети I, Urbutis BBE 60) < ide. *gher- „t. p.“ (Pokorny IEW I 441t. s. v. 3. ǵher-). Žr. dar s. v. v. passortis, sarote.
Dėl tos deverbatyvinio subst. balt.-sl. *źarjā- „žėrėjimas“ darybos plg., pvz.,: lie. verb. keñt- (keñčia) „kęsti“ → subst. (nomen actionis) kančià „kentėjimas“ (žr. Skardžius ŽD 69).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 63 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Derksen EDSIL 548; Rix LIV 177; Smoczyński SEJL 779t., ALL LX 120.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.