12 rapa „engel (Engel) – angelas“ E 2 (angelas Gr žodynėlyje ir pr. kat-muose vadinamas kitaip, žr. angol, engels). Jo rekonstrukcija, daryba ir pati kilmė nėra aiški, dėl to jis ir neįėjo į baltų bei indoeuropiečių etimologinės literatūros apyvartą. Tiesa, yra hipotezė, jį siejanti su pr. rīp-aiti „folget (sekite)“ (Bezzenberger GGA 1874, p. 1247, FsKuhn 263) arba su la. rãp-ât „ropoti“ ir pan. (Brückner AslPh XX 512); tačiau tokios hipotezės pagrįstumu reikia abejoti, žr. ir Trautmann AS 413 („unklar“), Endzelīns SV 238 („bez drošas etimoloģijas“). Savo hipoteze dėl pr. (E 2) rapa kilmės (PKP II 14, išn. 2) dabar nebetikiu (žr. toliau).
Manyti, kad pr. (E 2) rapa rekonstruotinas kaip nom. sg. fem. (ā-kamienė) forma (taip atsargiai spėja Endzelīns SV 62), negalima: tokia forma būtų buvusi parašyta (E žodynėlyje!) ne pr. (E 2) rapa, o pr. (E 2) *rapo (= pr. *rapɔ̄, t. y. * rapā). Belieka manyti, kad pr. (E 2) rapa taisytinas į *rapā = *rapan [acc. sg., plg., pvz., pr. (E 83) ausins acc. pl.], kuris, man rodos, suponuoja o-kamienį (nom. sg. masc.) pr. (E) *raps (< *rapas) „angelas“ < *„angelas sargas“ [kiekvienas krikščionis turi savo angelą sargą (saugotoją)!], abstrahuotą iš samplaikos pr. (E) *engels *raps (ar *engelis *raps) „angelas sargas (saugotojas)“ = *„angelas saugotojas“ [dėl tokio pr. (E) *engels (ar *engelis) žr. s. v. engels]. Taigi pr. (E) *raps „angelas“ < *„angelas sargas“ = *„angelas saugotojas“ gali būti iš subst. (o-kamienio) pr. (dial.) *rapas „saugotojas“ (nom. sg. masc.), o šis yra matyt fleksijos vedinys (su šaknies balsio apofonija) iš verb. pr. (vak. balt. dial.) *rep- „saugoti“ (plg., pvz., lie. verb. ved- „vesti“ → subst. vãdas „vedėjas“), t. y. vedinys iš tokios jo lyties, kuri morfologiškai atspindi tą epochą, kai dar buvo verb. balt. dial. *rep- (praes., inf.) su *rēp- (praet.) arba – net epochą, kai dar buvo verb. (praes., praet., inf.) balt. *rep- (žr. toliau).
Tas verb. pr. *rep- „saugoti“ galėtų būti iš *„saugoti, globoti“ < *„apglėbti, apkabinti, apimti ką“ ir, toliau, – iš seniausio verb. (praes., praet., inf.) balt. *rep- „apimti, tam tikru būdu imti resp. čiupti“ (žr. s. v. raples), kuris vėliau balt. dialektuose 13 virto į verb. *rēp- „t. p.“ (praet.) su *rep- „t. p.“ (praes., inf.), o dar vėliau – į *rēp- „t. p.“ (praet., inf.) su *rep- „t. p.“ (praes.) ir, pagaliau, – į *rēp- „t. p.“ (praes., praet., inf.) *rēp- „t. p.“ [plg., pvz., verb. balt. *geb- (praes., praet., inf.) evoliuciją s. v. gūbans]. Pastarąją (t. y. vėlyviausią) lytį verb. (praes., praet., inf.) *rēp- matyt ir atspindi verb. lie. rė̃p-ti (rė́p-ti) „apglėbti, apkabinti, apimti ir pan.“ (LKŽ XI 473t.), pr. (III) *senrīp- (su *sen- „su-“) > serrīp-imai „patiriame, suprantame“ (žr. serrīpimai). Pr. (III 8910) rīpaiti (žr.), verstas iš vok. (III 8810) folget „sekite“, čia (t. y. III 8810) turinčio reikšmė̃s „saugokite, globokite“ atspalvį, nesunkiai gali suponuoti verb. pr. (semb.) *rīp- „sekti (ką), neatsitraukti (nuo ko)“ < „saugoti, globoti“ (žr. anksčiau) < verb. *rēp- „t. p.“ < *„apglėbti, apimti ką“ < balt. dial. *rēp- „apimti…“ ← balt. *rep- „t. p.“ (žr. anksčiau).
Iš to, kas pasakyta, galima daryti, pvz., tokią išvadą: verb. pr. (III) rīp-aiti [rīpaiti](žr.) bei pr. (III) -rīpimai = ser-rīpimai [serrīpimai] (žr.) suponuoja verb. pr. semb. *rīp- < *rēp-, kuris yra naujesnis (t. y. kitõs sichronijos) nei tas verb. pr. *rep-, iš kurio išvestas subst. pr. (E) *rapas „saugotojas“ bei subst. (pl. tantum) pr. *replēs „replės“ > pr. (E) *raplēs „t. p.“ (žr. anksčiau ir s. v. raples).
Tolimesnės to verb. balt. *rep- istorijos klausimas yra gana sudėtingas (daug sudėtingesnis už tai, kas pasakyta PKP II 170, išn. 384), apie jį ketinu kita proga pakalbėti.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 12–13 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Karaliūnas ALL XLIV 99tt.; Matzenauer BKAS 107.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.