swintickens „heyligen (Heiligen) – šventuosius“ III 1338–9 [8115] subst. acc. pl. masc. = pr. *svintikans – turbūt o-kamienė (kitaip – Berneker PS 194, Endzelīns SV 261) lytis su nekirčiuotu *-a- (redukuotu) ir kirčiuotu *-i- (*-ti-). Šis (subst.) pr. *svintika- yra sufikso *-ika- vedinys matyt iš adj. pr. *svinta- „šventas“ (žr. swints), plg. subst. lie. naujìkas „naujokas“ (LKŽ VIII 587) darybą (Skardžius ŽD 127).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 177 psl.
Papildymai / Komentarai
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.