weldūnai „Erben – veldėtojai“ III 639 [4130] (= tiewonimis „veldėtojais“ VE 2521) nom. pl. masc.; nom. sg. masc. waldūns „Erbe – veldėtojas“ III 13121 [817] = pr. (III) *valdūns „t. p.“, kuris yra vietoj pr. *veldūns „t. p.“ < *veldūnas „t. p.“ – sufikso vedinys iš verb. pr. *veld- „veldėti ir pan.“ (dėl jo žr. s. v. waldniku). Žr. dar draugiwaldūnen (irgi su -al- vietoj *-el-), sendraugiwēldnikai, weldīsnan.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 229 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 144.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.