grundalis „grundel (Gründling) – gružlys“ E 578 = pr. *grundalis < *grundalas (ar pr. *grundalīs) nom. sg. masc., taip pat lie. grundalas „gružlys (Gobio fluviatilis)“, gruñdulas „t. p.“, grundulỹs „t. p.“ (LKŽ III 669), la. gruñdulis „Gründling“ ir pan. (žr. Toporov PJ II 319 ir liter.) yra skoliniai iš vok. kalbos, plg. vok. (E 578) grundel „Gründling“, Grundel „t. p.“ (Frischbier PW I 253 s. v. Gringel), v. v. ž. grundele „t. p.“ (ME I 665 s. v. I gruñdulis). Žr. dar Toporov l. c. (ir liter.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 417 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek, Čeladín, Běťáková Blt XXXIX (1) 112.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.