bīskops „bischoff (Bischof) – vyskupas“ III 871 [5510: biskops] nom. sg. masc. (= biskupas VE 371); acc. pl. bīskopins „(den) bischoffen (dat. pl.) – t. p.“ III 8523 [558] (= biskupams VE 3633 dat. pl.) = *bīskap- [po *-k- (gutturalis!) parašyta -o-, – gal dar ir grafiškai veikiant žodžiui vok. bischoff] ar *biskup-; o-kamienis žodis, kuris yra skolinys iš v. v. ž. bischop „t. p.“ (> la. bīskaps „t. p.“ ME I 304) arba iš lenk. biskup „t. p.“ (> lie. býskupas „t. p.“ LKŽ I² 853).
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 144 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 29; Smoczyński SEJL 762.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.