Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 218–220 psl.

drastus

drastus „wanst (Wanst) – storas pilvas“ E 130 nom. sg. Vok. wanst (E 130) reikšmė „pilvas“ bus buvusi ne neutrali, o ekspresyvi, t. y. jis reiškė „storą (riebų) pilvą“ (plg. Paul DW 723). Panašią reikšmę bus turėjęs (arba bent jau E žodynėlyje panašia reikšme vertėjo-prūso buvo pavartotas) ir pr. drastus (E 130), t. y. jis reiškė „storą pilvą“ = „pilvą, kaip pasipūtusį dalyką“. Kad šitaip yra buvę, t. y. kad pr. drastus turėjo ekspresyvią reikšmę, rodo pr. weders „pilvas“ E 122 resp. „skrandis“ E 132 – ne ekspresyvios, o neutralios reikšmė̃s žodis (žr. s. v. weders). Primintina, kad balt. *vēdera- (plačiau žr. s. v. weders) bus turėjęs tokias sememas: I „pilvas, Bauch“ (gyvulio, žuvies, paukščio, žmogaus), II „skrandis, Magen“ (gyvulio, žmogaus), III „skilvys, Vogelmagen“ (paukščio „skrandis“ gerokai skiriasi nuo gyvulio ar žmogaus skrandžio). Žodžio balt. *vēdera- reikšmė vėliau baltų tarmėse siaurėjo – atitinkamoms jo sememoms atsirado nauji žodžiai. Pavyzdžiu imkime Dusetų apylinkių šnektą: čia balt. *vēdera-, išlikdamas II-ąja semema (vė́daras; tiesa, žmogaus skrandis vadinamas: vėdarė̃lis), neteko I ir III sememos, nes atsirado 219 nauji žodžiai pil̃vas (I semema) ir skilvỹs (III semema). Žodis lie. skilvỹs resp. skil̃vis (III semema) laikytinas senesniu už lie. pil̃vas (latviai irgi pažįsta žodį šķilvis „skilvys“, bet jie turi ne *pilvs, o vê̹ders „pilvas“!), o pastarasis – senesniu už lie. skrañdis [jis (II semema) nepažįstamas ne tik latviams, bet ir daugeliui lie. šnektų!]. Iš čia išplaukia, kad ryt. balt. tarmėse žodžio balt. *vēdera- reikšmė siaurėti pradėjo ne nuo kurios nors kitos jo sememos (t. y. ne nuo I ar II), o nuo III-iosios – nuo to, kad pirmiausia būtent pastarajai sememai atsirado atskiras naujas žodis. Matyt panašiai buvo ir vak. balt. tarmėse: balt. *vēdera- reikšmė prūsuose, jį išlaikiusiuose I-ąja ir II-ąja semema, siaurėjo nuo to, kad jo III sememai atsirado atskiras naujas žodis, kuriuo ir laikytinas pr. drastus (E 130). Kitaip sakant, tiesioginė žodžio pr. drastus reikšmė buvo „skilvys“ (paukščio), šalia kurios nesunkiai galėjo atsirasti ir šalutinė reikšmė „gūžys, Kropf“. Iš „skilvys, gūžys“ lengvai išriedėjo „prikimštas skilvys, gūžys“ „storas skilvys, gūžys“ „storas paukščio pilvas“ ir pagaliau – ekspresyvi reikšmė „storas pilvas“, atsiradusi minėtą reikšmę perkeliant nuo paukščio į gyvulį ar žmogų. Dėl visa to plg. lie. pasakymus: žą̃sys prirìję skilviaĩ teĩp prikimštì, kad net pilvaĩ žemè eĩna (Ds), ánties skilvỹs prìkimštas lig pažiáunių, – anà net nebepaeĩna (Ds), žą̃sys teĩp prirìjo, kad net kaklų̃ nebepàsuka (Ds). Plg. dar: prisiválgiau (prisikimšaũ ir pan.) kaip žąsìs (žą̃sinas, ántis ir pan.) „prisivalgiau kiek lenda“ (Ds), prisiválgiau (prisikimšaũ ir pan.) kaip žą̃sinas, – nebegaliù pil̃vo panèštʹ „prisivalgiau kiek lenda, iki soties“ (Ds), vaikaĩ prisiválgę kaip žąsiõkai, – net nebepàjuda „vaikai prisivalgę kiek lenda“ (Ds); lie. palyginimai dėl prisivalgymo „kiek lenda“ (ne dėl kitokio prisivalgymo!) yra susiję ne su kokiu nors kitu gyviu, o su žąsimi (žąsinu, antimi ir pan.), plg. kad ir tą: pasakymo prisiválgiau (prisikimšaũ ir pan.) kaĩp žąsìs (žą̃sinas, ántis ir pan.) negalima transformuoti į prisiválgiau (prisikimšaũ ir pan.) kaip arklỹs – (kárvė, kiaũlė ir pan.), – juk pastaruoju atveju turime ne „prisivalgymą kiek lenda (pripampimą, pilvo išsipūtimą nuo tokio valgymo)“, o kitą – „sugebėjimą daug, gausiai (resp. kitaip) suvalgyti“ [t. y. „arkliškai“ (resp. „karviškai“ ir kitaip) suvalgyti]. O gal pr. drastus 220 „storas pilvas“ turėjo reikšmes „(paukščio) skilvys“, „skilvys“, „skilandis“, „storas pilvas“ bei „storapilvis“, plg. lie. skilvỹs/skil̃vis „(paukščio) skilvys; skilvys; skilandis“ (LKŽ XII 896t.) bei skilándis „skilandis; skrandis; storapilvis“ (LKŽ XII 882). Pr. drastus „storas pilvas“ ( = „prikimštas pilvas“!) „skilvys“ galima interpretuoti *draz-tus (su *-z-, asimiliuotu į *-s- prieš *-t-) ir sieti su lytimi lie.-la. inf. *dražti „drožti, lupti, trinti“ resp. praes. *draži̯a, kurios pagal lie.-la. praet. *drā́žē (> lie. dróžė, la. drāzu) vėliau išvirto į lie.-la. inf. *drā́ž-ti (= lie. dróžti, la. drāzt) resp. praes. *drāži̯a (= lie. dróžia, la. drāžu), dėl tokio virtimo plg. Kazlauskas LKIG 351; kad čia būta šaknies lie.-la. *draž- (su trumpuoju *-a-!), apofoniškai rodo ir, pvz., lie. drẽ-ž-enos „skutai, čeženos“ (LKŽ II² 693) < „sudrožti, sutrinti, suplėšyti dalykai“. Taigi pr. drastus = *draz-tus „(paukščio) skilvys“ laikytinas sufikso -tu- vediniu iš pr. verb. *draz-/*drez- „drožti, trinti, plėšti“, plg. lie. pasakymus: skilvỹs (paukščio) net akmeniokùs sudróžia (Ds), skilvỹs (paukščio) trìna, mãla, plė́šia (Ds) ir pan. Pr. *draz-tu- „(paukščio) skilvys“ < *„drožimo (trinimo) įrankis“ bus atsiradęs iš *„drožimas (trynimas)“ (subst. abstract.): jo santykis su pr. inf. *draz-tu/*drez-tu „drožti, trinti, plėšti“ (+ *-ei > -twei, žr. Mažiulis BS 272t. ir liter.) yra toks pat, kaip, pvz., lie. gaištìs „gaišimas“ (subst.) su gaĩšti (inf.), lie. lanktìs „lenkimas; tam tikras įrankis siūlams lenkti“ (LKŽ VII 138) su lẽnkti (inf.) ir pan. (žr. s. v. dmskins). Plg. ir s. ind. mán-tuḥ „patarimas; patarėjas“ (: mán-yate „jis galvoja“). Žr. dar Mažiulis Blt XIV 54t., plg. Toporov PJ I 366t. Apie tolimesnę verb. balt. *draz-/*drez- „drožti, trinti, plėšti“ kilmę žr. s. v. droanse.
Nagrinėjant pr. drastus, pagaliau, atsimintina ir tai, kad šis pr. žodis iki šiol neturi etimologijos, – žr. Trautmann AS 322 („unklar“), Endzelīns SV 162 („bez etimoloģijas“), plg. Toporov PJ I 365.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Nilsson Coll. Pr. II 123.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.