Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 34–36 psl.

lāngiseiliskan

lāngiseiliskan „einfeltigkeit (Einfältigkeit) – patiklumą“ III 9510 [5932] (= prastibejæ VE 418 iness. sg.) acc. sg. fem. = pr.*lāngiseiliskan, kurio nom. sg. (fem.) forma bus buvusi pr. (III) *lāngiseilisku „patiklumas“ adj. (fem., nom. sg.) pr. (III) *lāngiseilisku „patikli“ < * < *.
Adj. (o/ā-kamienis) pr. (III) *lāngiseiliska- „patiklus“ – sufikso *-isk- vedinys iš subst. (i̯o-kamienio) mob. pr. *lāngiseilis „lengvajausmis“ (< *-īs, nom. sg. masc.; dėl tokios jo reikšmės žr. PKP II 100, išn. 6), kuris yra kompozitas: adj. pr. *lāngi- „lengvas“ (su jungiamuoju balsiu *-i-) ir pr. *-seilis „jausmas“ iš subst. pr. *seili „t. p.“ (< *seilī „t. p.“ < *seilē „t. p.“, žr. seilin).
To kompozito sandas adj. pr. *lāngi- „lengvas“, turintis jungiamąjį balsį *-i- matyt vietoj *-u- (plg. s. v. butta tawas), suponuoja adj. (u-kamienį, nom. sg. masc.) pr. *langus „t. p.“ (žr. s. v. preitlāngus) 35 < *lēngus „t. p.“ (dėl. pr. *le > *la žr. s. v. lānkinan deinan), o šis – veikiausiai adj. (u-kamienį) balt. *leñgu- „t. p.“ (plg., pvz., Trautmann BSW 158), iš kurio atsirado ir adj. (o/ā-kamienis) lie. leñgvas „t. p.“ < ryt. balt. *leñgva- „t. p.“ Pastarojo kilmę aiškinu taip: jis – fleksijos (t. y. o/ā-kamiengalių) vedinys iš subst. (u-kamienio, nom.-acc. sg. neutr.) balt. *leñgu „tai, kas leñgva“ < adj. (u-kamienis, nom.-acc. sg. neutr.) balt. *leñgu „lengvas“ (čia dėl adj. neutr. subst. neutr. žr., pvz., s. v. labban); adj. (o/ā-kamienį) ryt. balt. *leñgva- „t. p.“ dėl tokios jo darybos plg., pvz., su adj. (o/ā-kamieniu) balt. *jātva- [žr. s. v. *Jāt(u)].
Adj. (o/ā-kamienio) ryt. balt. *lengva- „lengvas“ forma *lengvas „t. p.“ (o-kamienė, nom. sg. masc.) ir, pvz., forma *lengvan „lengvą“ (o-kamienė, acc. sg. masc.) virto į (pra)la. *lengus „lengvas“ (ji, netekusi kamiengalio *-a-, pasidarė u-kamienė) > *liegus „t. p.“ (nom. sg. masc.) resp. į (pra)la. *lengvan „lengvą“ > *liegvuo „t. p.“ > *lieg-uo „t. p.“ (*-v- prieš *uo turėjo tendenciją nykti, žr. Endzelīns LVG 212) = adj. la. *(balt)-uo „baltą“ (o-kamienė, acc. sg. masc.) > (bal̃t)-u „t. p.“. Tos formos la. *lieg-us „lengvas“ (u-kamienė) resp. *lieg-uo „lengvą“ (o-kamienė) ir pan. vėliau visos pasidarė o-kamienės – atsirado adj. (o/ā-kamienis) la. liêgs „lengvas“ (su šaknies vokalizmo metatonija).
Remiantis virtimu ryt. balt. *lengvas „lengvas“ (nom. sg. masc.) (pra)la. *lengus „t. p.“ (nom. sg. masc.), galima būtų kelti hipotezę, kad ir pr. *lengus „t. p.“ (nom. sg. masc., žr. anksčiau) yra iš *lengvas „t. p.“ (o-kamienėje nom. sg. masc. formoje kamiengalis *-a- nyko ir prūsams). Tačiau dėl to, kad pr. kalba daugeliu atvejų archajiškesnė už lie. ir la. kalbas, patikimiau manyti, kad adj. forma (u-kamienė) pr. *lengus „lengvas“ (nom. sg. masc.) suponuoja betarpiškai adj. (u-kamienį) balt.*lengu- „t. p.“, kuris buvo perdirbtas į adj. (o/ā-kamienį) ryt. balt. (lie.-la.) *lengva- „t. p.“ (žr. anksčiau).
Adj. balt. *lengu- „lengvas“ įprasta kildinti iš adj. ide. *lengh- „t. p.“ ide. *legh- „t. p.“ > ide. dial. *legh- „t. p.“ (su redukciniu *-e-), iš kurio esąs ir sl. *lĭgu- „t. p.“ ( s. sl. lьgъ-kъ „t. p.“ ir kt.), žr., pvz., Pokorny IEW I 660t. Esu linkęs manyti, kad adj. balt. *lengu- „lengvas“ yra ne iš adj. ide. *lenghu- „t. p.“, o iš adj. 36 ide. *leghu- „t. p.“, iš kurio turime adj. lo. levis [fleksijos (kamiengalio *-i-) vedinį, plg. adj. ryt. balt. *lengva- „t. p.“ darybą (irgi fleksinę), žr. anksčiau] ir kt. Tas adj. ide. *leghu- „lengvas“ davė adj. balt.-sl. *legu- „t. p.“, kuris a) balt. prokalbėje, asociaciškai veikiamas panašią šaknį (bet su nazaliu) turėjusio verb. (matyt verb. balt. *leng- „supti“, žr. s. v. erlāngi), virto į adj. balt. *lengu- „lengvas“ (plg. dar s. v. lunkan), o b) slavų prokalbėje, veikiamas apofoninio santykio sl. *-ĕ- : *-ĭ- [pvz. sl. *bred- (> s. sl. bresti „bristi“) : *brĭd-], virto į adj. sl. *ligu- „lengvas“.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Adams DTB 544; Beekes EDG 403; Derksen EDSIL 297; ESSJ XVII 64; Larsson NCOP 58t.; Lehmann GED 229t.; Matasović EDPC 236; Matzenauer BKAS 76t.; Mayrhofer EWA II 423t.; Orel HGE 240t.; Vaan EDL 336; Vanags Coll. Pr. I 85tt.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.