Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 328–330 psl.

poskulīt

poskulīt „ermanen (ermahnen) – paraginti“ III 8522 [557] (= graudinti „raginti“ VE 3622 partic. praet. pass. nom. sg. masc.) inf.; inf. (< sup.) paskulīton „t. p.“ III 8710 [5517–18] (= ant graudinima „ant raginimo“ VE 3710); praes. 1 sg. paskulē „ermane (ermahne) – paraginu“ III 9112 [5727] (= graudenu „raginu“ VE 3910), paskollē „vermane (vermahne) – t. p.“ III 11516 [7127]; praes. 3 pl. poskulēwie (turbūt vietoj *poskulē, žr. Endzelīns FBR XII 172t.) „vermanen (vermahnen) – (jie) paragina“ III 897 [572] (= graudin „ragina“ VE 386); imperat. 2 sg. poskuleis „ermane (ermahne) – paragink“ III 9120 [5734] (= graudink „ragink“ VE 3918).
329 Verb. (inf.) pr. (III) poskulīt (bei kitų jo formų) baltiškieji, taip pat germaniškieji (go. skulan „būti skolingam“ ir kt.) giminaičiai yra seniai žinomi, žr., pvz., Berneker PS 321, Trautmann AS 406, 428t., Trautmann BSW 264t., Endzelīns SV 232, 249 (s. v. skellānts), Fraenkel LEW 799t. (s. v. skelė́ti), Pokorny IEW I 927. Tačiau šio pr. poskulīt rekonstrukcija ir daryba, taip pat jo darybiniai santykiai, pirmiausia, su pr. (III) skellānts (žr.) ir *skalī-tvei (žr. s. v. skallīsnan) nėra aiškūs (žr., pvz., Endzelīns SV 232 ir liter.). Be to, iš balt. ir germ. medžiagos (žr. dar Stang LS 48t.) rekonstruojamojo ide. dial. *(s)kel- „būti skolingam“ (Pokorny l. c.) tolimesnė kilmė taip pat nėra aiški (žr., pvz., Pokorny l. c.).
Trautmanno (AS 406) nuomonei, kad pr. (III) poskulīt savo šaknimi -skul- sutampąs su lie. skolà „Schuld“ bei skõl-yti, Endzelynas (l. c.) nepritarė ypač dėl to, kad pr. poskulīt esąs ne su (ilguoju) pr. *-ū- [aišku, iš *-ā- (po guturalio *-k-!)], o su pr. *-ŭ- (trumpuoju!). Man rodos, kad toks Endzelyno priekaištas nėra pagrįstas: pr. (III) poskulīt balsis pr. (III) *-ŭ- (nekirčiuotas!) lengvai gali būti sutrumpėjęsnekirčiuoto pr. (III) *-ū- (žr. PKP II 251t.) < pr. *-ā- (po pr. *-k-). Nuo tos savo nuomonės Trautmannas vėliau atsisakė ir tvirtino, kad pr. (III) poskulīt turįs -ul-balt. *-ul- < ide. *-l̥- (Trautmann BSW 265), tačiau tokios hipotezės, rodos, niekas iš baltistų nepalaikė.
Manyčiau, kad iš pr. (III) poskulīt „paraginti“ (inf.) ir kt. (žr. anksčiau) rekonstruotinas verb. (inf.) pr. (III) *paskŭlī-tvei (*paskŭlī-t) „paraginti“ < pr. (III) *paskūlī-tvei „t. p.“ [su kirčiuotu *-ī- resp. nekirčiuotu *-ū- (vėliau sutrumpėjusiu, žr. anksčiau) < pr. *paskālē-tvei „t. p.“ = pr. praef. *pa- „pa-“ (žr. po) + verb. (inf.) *skālē-tvei „raginti“, kuris gali būti iš „reikalauti (priminti, raginti), kad grąžintų skolą“ (kitaip – PKP II 151, išn. 278) – vedinys iš subst. pr. *skālē „skola“ < balt. dial. *skālē „t. p.“ (> lie. skolė̃ „t. p.“ LKŽ XII 1012), plg. lie. (subst. skolė̃ „skola“ ) verb. skolė́-tis „reikalauti skolos“ (LKŽ XII 1013 s. v. skolė́ti 2; plg., pvz., lie. subst. drūžė̃ verb. drūžė́-ti, žr. Skardžius ŽD 521) arba verb. lie. skolinė́ti „reikalauti, kad grąžintų skolą“ (Plungė 330LKŽ XII 1013 s. v. skolinė́ti 3). Tiesa, tas verb. pr. *skālē-tvei galėjo būti išvestas ir ne iš subst. balt. dial. *skālē „skola“ (t. y. iš ē-kamienio), o iš subst. balt. dial. *skālā „t. p.“ (> lie. skolà „t. p.“), plg., pvz., lie. subst. pẽnas (ne ē-kamienis!) subst. pen-ė́ti (dėl jo žr. Skardžius l. c.).
Kaip rodo subst. lie. skolė̃ „skola“ ir skolà „t. p.“ geografija (jie išplitę visoje Lietuvoje), lyčių balt. dial. *skālē „t. p.“ ir *skālā „t. p.“ esama gana senų. Abi jos gali būti iš subst. „skolinimas“ – vediniai (su pailgintu šaknies balsiu) iš verb. balt. *skal- (inf. *skal-ī-) „skolintis“ (žr. s. v. skallīsnan), plg., pvz., lie. verb. gan-ýti (gãn-o, gãn-ė) subst. gõnė „būrys, banda“ (< *„tai, kas ganoma“ < *„ganymas“) bei gonà „t. p.“ (žr. LKŽ III 482). Matyt iš to verb. balt. *skal- (inf. *skalī-) „skolintis“ resp. *(s)kal- „t. p.“ bus atsiradę adj. lie. skal̃-nas „skolingas“ ir turbūt kal̃-tas „nusidėjęs; skolingas“ (LKŽ V 152t.), dėl kurio žr. Fraenkel LEW 210, 800 (ir liter.).
Verb. (inf.) balt. *(s)kal-ī- [*(s)kal- (ne inf.)] „skolintis“ gali būti verb. intens. iš lyties verb. balt. *(s)kal-/*(s)kil- „būti skolingam“ („perfektinės“, plg. Stang LS 49) „t. p.“ greta „neperfektinės“ (matyt atematinės) verb. balt. *(s)kel- „t. p.“ (plg. s. v. etbaudinnons) verb. (inf.) balt. *skelē- „būti skolingam“ (> lie. skelė́-ti „t. p.“ LKŽ XIII 797t.; žr. s. v. skellānts); plg. verb. (inf.) ryt. balt. *tekē- „bėgti (> lie. tekė́-ti = la. tecê-t) verb. (inf.) balt. *tek- „t. p.“ (atematinis, žr. Skardžius ŽD 525).
Manyčiau, kad verb. balt. *(s)kel-/*(s)kal-/*(s)kil- „būti skolingam, pasiskolinusiam“ yra iš *„būti gavusiam (ką iš ko), gauti“ – iš verb. ide. *(s)kel-/*(s)kol-/*(s)kl̥-pasilenkti (ką sau)“ [plg. atsargų Pokorny’o (l. c.) spėjimą; dėl semantikos plg., pvz., la. aiz-gũt „skolintis“ < „gauti“ < „pasilenkti (ką sau)“ (plg. s. v. gauuns)], dėl kurio (iš jo – ir go. skulan „būti skolingam“ ir kt.) žr. s. v. clenan.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Kaukienė Blt XXXIII (1) 15tt.; Kaukienė, Jakulis Blt XLII (1) 31tt.; Lehmann GED 313t.; Matzenauer BKAS 117; Orel HGE 332; Rix LIV 552; Smoczyński LAV 283t., SEJL 557.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.