Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 42–44 psl.

absergīsnan

absergīsnan „Schutz – apsergėjimas, apsaugojimas“ III 918 [5723] = *apsergīsnan < *absergēsnan acc. sg. fem. (= apginima VE 396 gen. sg.). Sufikso *-snā vedinys iš inf. kamieno *absergē- = lie. apsérgė-(ti) „apsaugoti, apginti, pasirūpinti“ (LKŽ XII 428). Tą pačią šaknį (su akūtu iš senovinio cirkumflekso, žr. toliau) 43 turi ir pr. -sargs (žr. s. v. butsargs), lie. sárgas, la. sar̂gs, sar̂gât „sergėti“, be to, lie. ser̃ga/sir̃gti „sirgti; rūpintis“ (LKŽ XII 573tt.) = la. sḕrgu/sìrgt „sirg(uliuo)ti“ (ME III 845t.), kurie visi suponuoja balt. *ser̃g-/*sir̃g- „saugoti“ (> „rūpintis“ ir pan.) resp. „būti saugomam“ (> *„būti slaugomam“ > „sirgti“) < ide. *serg(h)-/*sr̥g(h)- „t. p.“ > rus. сорога „paniurėlis“ (< *„susirūpinęs“), lenk. srogi „griežtas“ (< *„susirūpinęs“), go. saurga „rūpestis“, toch. A särk, B sark „liga“, s. air. serg „t. p.“ ir pan., plg. Trubačev VSJ III 125t., Ivanov OPA 65t., Toporov PJ I 52 (germ. ir kelt. žodžius kitaip aiškina, pvz., Pokorny IEW I 1051). Beje, pastarieji (t. y. sl., germ., toch., kelt.) žodžiai jau seniai gretinami su lie. sir̃gti = la. sìrgt (pvz. Vasmer ESRJ III 722 ir liter., Fraenkel LEW 787 ir liter.), tik juos be reikalo atsiejant nuo lie. sérg- = la. *serg- „saugoti (sergėti)“, įprastai laikomo giminišku su sl. *sterg- „t. p.“ (> s. sl. strěgǫ ir kt., – ME III 716 ir liter., Vasmer ESRJ III 757 ir liter.), kuris nelabai seniai sugretintas dar su het. ištark- „sirgti“ < *„saugoti“ (Trubačev l. c., Ivanov l. c., Toporov l. c.).
Pripažįstant nagrinėjamųjų baltų žodžių giminystę su visais anksčiau minėtų kitų kalbų žodžiais, krinta į akis ypač štai kas: panašumas tarp pr.-lie.-la. *serg- „saugoti“ ir sl. *sterg- „t. p.“ yra tiek akivaizdus, kad ne vienas baltoslavistas (pvz. Trautmann BSW 257t.) net visiškai apeina klausimą, kaip gi atsirado dentalis -t- lytyje sl. *sterg-, – tą probleminį klausimą, kuris iki šiol nėra išspręstas. Endzelyno (SBE 43, BVSF 52) spėjimu, kad balt. s- (*serg-) < *ts- resp. sl. st- (*sterg-) < *ts-, sunku patikėti (plg. ir Toporov l. c.). Hipotezės, siūlančios to sl. -t- kilmę aiškinti kontaminaciškai (žr. liter. in: Vasmer l. c.), tėra gryni spėliojimai, kuriais nelabai kas ir tiki (plg., pvz., Vasmer l. c. Fraenkel LEW 776t., plg. Pokorny IEW I 1032). Hipotezei, pagal kurią sl. *sterg- „saugoti“ net visiškai atskiriamas nuo balt. *serg- „t. p.“ (pvz. Pokorny l. c), irgi negalima pritarti: čia suponuotinas seniausias balt.-sl. *serg- (dėl sl. *-t- atsiradimo žr. toliau).
Kaip rodo s. lie. (1 sg. praes.) sérgmi „saugau“, reikia atstatyti atematinį praes. balt. *sérgmi „saugau“ (akūtas – gal balt. dial.), kuris yra metatoniškai vestinas iš pirmykščio balt.-sl. 44 *ser̃gmi „t. p.“ (su cirkumfleksine šaknimi), plg. tos pačiõs šaknies lie. sir̃g-ti „sirgti; rūpintis“ = la. sìrg-t „sirg(uliuo)ti“. Šito verb. balt.-sl. *ser̃g-mi „saugau“ konjugacijos sistemoje aiškiai būta apofoniško supletyvumo (plg. Watkins Idg. Gr. III1 25tt.), – pvz.: praes. lytys (1 sg.) *ser̃gmi „saugau“ ir (1 pl.) *sir̃gme „saugome“, kurios kildintinos iš seniausių balt.-sl. (1 sg.) *serg-mi resp. (1 pl.) *sr̥g-me (tiksliau – matyt *sir̥g-me). Šita balt.-sl. *sr̥g-me (ir kitos lytys su *sr̥g-) lengvai galėjo duoti balt.-sl. dial. (1 pl.) *str̥g-me (dėl balt.-sl. *sr > balt.-sl. dial. *str žr., pvz., Vaillant Gr. comp. I 76t.). Vėliau, išlyginant šaknies vokalizmą (singulario šaknies vokalizmo naudai), vietoj balt.-sl. dial. (1 sg. praes.) *serg-mi – (1 pl. praes.) *str̥g-me atsirado balt.-sl. dial. (1 pl. praes.) *sterg-me, o kartu – ir (1 sg. praes.) *sterg-mi; iš čia – sl. *sterg-, kuris, pereidamas iš atematinės konjugacijos į tematinę, davė sl. *stergō *stergǫ > s. sl. strěgǫ ir kt. Panašiai (tik savarankiškai) bus atsiradęs -t- ir žodyje het. ištarkmi „sergu“ = starg-. Su visais minėtais žodžiais būtų galima sieti ir gr. στέργω „mėgstu, myliu“, jeigu spėtume, kad jo dentalis -t- atsirado panašiai kaip aptartuose sl. ir het. žodžiuose; tačiau toks spėjimas dėl gr. kalbos (būtent dėl gr., o ne dėl balt., sl., germ. ir kai kurių kitų kalbų!) nėra nerizikingas.
Taigi balt., sl., germ., kelt., toch., het. (gal ir gr.?) kalbų duomenimis rekonstruojamąjį ide. *serg(h)- „saugoti“ geriausiai išlaikė balt. kalbos. Šitas ide. *serg(h)- yra, be abejo, iš senesnio (maždaug tą pačią reikšmę turėjusio) ide. *ser- > av. har-aiti „stẽbi, saugo“, lo. ser-vō „stebiu, prižiūriu, saugau“ ir pan. (Pokorny IEW I 910).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Beekes EDG 1400; Derksen EDSIL 467; ESSJ XXX 58t.; Leeming Blt XXXI (2) 223tt.; Matzenauer BKAS 113t.; Orel HGE 375; Smoczyński LAV 14, SEJL 544, ALL LX 79t.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.