Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 140–142 psl.

billīt

billīt „sprechen – byloti“ III 6716 [456] (= apsakitumbei VE 283–4), „sagen – t. p.“ III 814 [5130] (= bilodams VE 5411), „spreche (imp. 2 sg.) – byloti“ III 10713 [6720], bīllīt (sk. billīt) „sagen – byloti“ III 794 [5112] (= bilodams VE 339), billit „sprechen – t. p.“ III 837 [5313] (= biloti VE 2722), bilītwei III 6713 [454] (= biloti VE 2722), billītwei „sagen – t. p.“ III 718 [477] (= tebila VE 2917), „t. p.“ III 13110 [7933], billitwei „sprechen – t. p.“ III 8320 [5322] (= biloti VE 363) inf.; partic. praet. act. (nom. sg. masc.) billīuns „gesagt – bylojęs“ III 11724 [7319] (= kalbeyes VE 588), „heissen (heißen, inf.) – t. p.“ III 10120 [6327] (= wadinta VE 4828 nom. sg. fem.); partic. praet. pass. (nom. sg. neutr.) billīton „bylota“ pasakyme: ka ast sta billīton „was ist das – kas yra tai pasakyta“ (= kas per tatai issimanose VE) – III 278 [237] III 2715 [2313] III 2910 [2323], III 2920 [254], III 319 [2513], III 336 [2530], III 3317 [277], III 358 [2718], III 3520 [2728], 141 III 3720 [298], III 411 [2929], III 438 [3119], III 477 [3325], III 4716 [3333], III 4915 [3512], III 517 [3524], III 531 [375], III 5513 [3733], III 574 [3910], III 5714 [3918], billīcon (sk. billīton) III 3118 [2521], billiton III 458 [334], III 551 [3721]; praes. 1 sg. reikšme billi „spreche – byloju“ III 10733 [6729]; praes. 3 sg. billā „sagt – byloja“ III 378 [2736] (= kalba VE 1314), „t. p.“ III 3711 [292] (= kalba VE 1315), „spricht – t. p.“ III 1075 [6714] (= bila „byloja“ VE 5118), billa „t. p.“ III 1034 [6337] (= bila „byloja“ VE 4910), billē „heist (heißt) – byloja“ III 539 [3710] (= wadin „vadina“ VE 217), „spricht – byloja“ III 619 [4113] (= bila „byloja“ VE 251, „sagt – t. p.“ III 633 [4126] (= bila „byloja“ VE 2516), „spricht – t. p.“ III 6324 [438] (= bila „byloja“ VE 2610), „sie sagen – t. p.“ III 777 [4930] (= saka „sako“ VE 3216), „spreche – byloja“ (opt. reikšme) III 1116 [6914], bille „spricht – byloja“ III 5912 [411] (= bila „byloja“ VE 247), „t. p.“ III 891 [5533] (= bila „byloja“ VE 3724), billi „spreche – byloja“ (opt. reikšme) III 699 [4521] (= tebila VE 2819), „t. p.“ (opt. reikšme) III 7116 [4715] (= tesaka VE 2924); praes. 1 pl. billēmai „(sie) sagen – bylojame“ III 13115 [811–2]; imperat. 2 pl. billītei „sprecht – bylokite“ III 13118 [7936]; praet. 1 sg. reikšme billai „sprach – bylojau“ III 1059 [6527] (= bilodams VE 5018); praet. 3 sg. billa „sprach – bylojo“ III 1019 [6318] (= tare VE 4814), „t. p.“ III 10117 [6325] (= biloia „bylojo“ VE 4821), „t. p.“ III 1051 [6520] (= kalbeia VE 5010), „t. p.“ III 1056 [6525] (= biloia „bylojo“ VE 5015), byla „t. p.“ II 1111 [1312], bela „t. p.“ I 119 [713], billē „hies (hieß) – vadino“ III 9314 [5915] (= vadindama VE 4012), billāts „sprach – bylojo“ III 754 [497] (= bilodams VE 316), „t. p.“ III 759 [4911] (= bilodams VE 3111–12), „t. p.“ III 10525–26 [677] (= tare VE 5112), „t. p.“ III 1132 [6930] (= tare VE 609), belats „t. p.“ I 137 [721], „t. p.“ I 1315 [725], bylaczt „t. p.“ II 137 [1322], bilats „t. p.“ III 1315 [1326]. Parašymai pr. bill- (III kat-mas) ir bel- (I kat-mas) rodo, kad čia turime *-ĭ- (o ne *-ī-!). kuris, būdamas nekirčiuotas, kilo turbūt iš senesnio *-ī- (PKP II 251t.), plg. lie. byl-óti bei (su akūtine šaknimi!) bìl-ti „kalbėti, byloti“, la. bil̂-st „sakyti, byloti“. Formos pr. praes. billē (ir pan.) resp. billā (ir pan.) atsirado iš *bīlēi̯a resp. *bīlāi̯a 142 (praes. 3 sg., pl.), plg. la. guod-ẽju „tausau, gerbiu“ resp. guod-ãju „t. p.“ ir kt. (žr. Endzelīns SV 112 ir liter.). Greta inf. su –īt (< *-ēt-) atsirado ir i- ar īi̯o-kamienių praes. lyčių (billi ir pan.), žr. Endzelīns l. c. Žr. dar s. v. v. quoitē, stallīt. Pr. *bīl- „byloti“, be minėtų tos pačios šaknies lie. ir la. žodžių, giminiuojasi dar su la. bil̂-dêt „sakyti, byloti“ (at-bil̂-dêt „atsakyti“), lie. byl-à „kalba, kalbėjimas; teismo procesas“, bal̃-sas = la. bàl-ss ir pan. Balt. *bīl- *bĭl-/*bel- (*bal-) yra bendrabaltiškas reikšmė̃s „sakyti, kalbėti“ žodis. Bet šita jo reikšmė matyt yra išriedėjusi iš kitokios – senesnės reikšmė̃s *„trinkėti, bildėti, aidėti“ (dėl semantikos plg., pvz., lie. dudénti „bildėti, trinkėti“ ir „kalbėti“, žr. LKŽ II² 791), kurią ir dabar rodo iš tos pačios šaknies išvesti žodžiai: lie. bil-dė́ti „trinkėti“ (plg. la. bil̂-dêt „sakyti, byloti“), bél-sti, la. bel̂-zt „trenkti“, lie. bál-dyti „trankyti“, bal-dà (bál-da) „trankymasis“ (LKŽ I² 589) ir kt. Balt. *bel- (*bil-, *bal-) „trinkėti“ (> „sakyti, kalbėti“) yra matyt iš ide. *bhel- „aidėti, trinkėti“ (greičiausiai onomatopėjinės kilmė̃s), iš kurio vedinių turi dar germanai (s. isl. byl-ja „dundėti, trinkėti“ ir kt.) ir matyt kai kurie kiti indoeuropiečiai, žr. Trautmann BSW 25, Vasmer ESRJ I 190 (s. v. болтать), Fraenkel LEW 32, 39, Pokorny IEW I 123t., Stang LS 14. Žr. dar emprijkin billi, niaubillīntis, perbillīton, preibillīsnā. Pr. billīt sinonimai: gērbt „kalbėti, sakyti“ (žr.) ir gerdaut „sakyti“ (žr.), waitiāt „kalbėti“ (žr.); be to, žr. dar attrātwei.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Adams DTB 376t.; Kaukienė Blt XXXIII (1) 15tt.; Matzenauer BKAS 29 Orel HGE 41; Smoczyński LAV 54tt., SEJL 60t.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.