196 kirscha „vber (über) – virš, ant“ III 279 [238] (= ant VE 99), III 2716 [2314], III 2911 [2324], III 311 [256], III 3110 [2514], III 319 [2522], krscha (sk. kirscha) „t. p.“ III 337 [2531], kirscha „t. p.“ III 3318 [278], III 359 [2719], III 371 [2730], III 8911 [575] (= vß „už“ VE 3810), kirsa III 8918 [5710], kerscha III 8923 [5714], kirscha „t. p.“ III 1071 [6711] (= ant VE 5115), III 1071 [6711] (= ant VE 5115), III 1072 [6712] (= ant VE 5116), III 1095 [6734], kērschan „t. p.“ III 11718 [7314], kirschan „t. p.“ III 11718 [7315] (= ant VE 584), kirsche „t. p.“ III 13315 [8119]. Čia visais atvejais (tik iš III pr. kat-mo!) yra praep. pr. „virš, ant“ (su acc.), versta visais atvejais iš vok. vber „über – virš, ant“ [teiginys, kad pr. kirsche III 13315 verstas iš vok. auff (Toporov PJ IV 20), yra klaidingas]; plg. vok. (III 8824) vber „über“, verstą kitaip – į pr. (III 8927) no „ant“ (žr. no); tai rodo, kad pr. kirscha ir pan. buvo ne tik „virš“, bet ir „ant“. Plg. dar vak. balt. [pr.-sūd. (jotv.), kurš.] vietovardžius, pvz.: a) pr. *Kirs-ap- [= *kirs(a) „ant, virš“ + *ap- „upė“] = Kirsappen (1405 m., Gerullis ON 64), b) sūd. *Kirs(a) nemun- [= *kirs(a) „virš, ant“ + up. Nemun- „Nemunas“] > lie. Skir̃snemunė (Salys Tauta ir žodis VI 217t.), c) kurš. *Cers-angur- resp. *Cirs-angur- [= *cers- „virš, ant“ resp. *cirs- „t. p.“ + up. *Angure] > la. Cē̹rsangure resp. Cirsanguŗi (Būga RR II 510, III 170, Endzelīns LV I1 164 resp. Endzelīns FBR VI 8).
Taigi pr. III kat-me turime: a) kirscha (15×) = pr. *kīrša (su cirkumfleksiniu *-īr-), b) kirsche (IX) = pr. *kīrša (su redukuotu *-ă), c) kirsa (IX) = pr. *kīrsă, d) kirschan (IX) = pr. *kīršan, e) kērschan (IX) = pr. *kēršan, f) kerscha (IX) = pr. *kēršă. Tiesa, galima būtų spėti, kad lyčių pr. *kīršan (= kirschan) ir *kēršan (= kerschan) galinis *-n atsirado okazionaliai – dėl inercinio ritmo (žr. ir Toporov PJ IV 21): juk kirschan pavartotas frazėje tien kirschan stan twaian schlūsnikan (III 11718–19) ir kērschan – frazėje kērschan schan twaian schlūsnikin (III 11718–21 – paraštėje). Bet, man rodos, kur kas patikimiau suponuoti, kad tos lytys pr. *kīršan bei *kēršan su savuoju *-n yra ne inercinio ritmo, o pr. dial. faktas (žr. toliau). Esu linkęs pr. dial. faktais laikyti ir nagrinėjamosios pr. prepozicijos 197 lytyse (visose) greta šakninio *-īr- [*kīrša (16), *kīrsa (1), *kīr-šan (1)] sutinkamą ir *-ēr- [*kērša (1), *kēršan (1)]; pastarasis gali būti iš P. Mėgoto šnektos. Kitas dalykas – tų visų lyčių (išskyrus pr. *kīrsa) turimas pr. *-rš-: jis dėl vok. kalbos įtakos atsirado (gal tik A. Vilio lūpose?) vietoj pr. *-rs- (Endzelīns SV 37, plg. Toporov PJ IV 21 ir liter,), kurį vok. kalbos nemokėję XVI amžiaus prūsai (sembai) ir bus tevartoję (matyt iš čia, t. y. iš gyvosios pr. kalbos, yra lytis pr. *kīrsa).
Taigi iš visa to galima atstatyti tokius pr. praep. variantus: *kīrsa/*kīrsan „virš, ant“ bei *kērsa/*kērsan „t. p.“ Šiuos variantus (praep.) kildinu iš praep. pr. *„skersai virš, quer über“ (plg. Trautmann BSW 129: kersa- und skersa- „quer“) ir toliau – iš adv. *kīrsa/*kīrsan „skersai“ resp. *kērsa/*kērsan „t. p.“ [plg., pvz., adv. pr. ilg-a [ilga] „ilgai“ (žr. ilga) ir labban „geraĩ“ (žr. ypač s. v. ainawīdai) < *„ne išilgai“ < *„ne tiesiai“ = *„suktaĩ, lenktaĩ“, o šį – iš formų vak. balt. adj. nom.-acc. sg. neutr. *kirsă/*kirsan „suktas, lenktas, skersas (netiesus)“ (dėl tokiõs reikšmės žr. dar toliau) resp. *kersă/*kersan „t. p.“ [šių formų fleksiją *-an (greta *-ă) bus turėję ne ryt., o vak. baltai (bent jau prūsai), žr. Mažiulis BS 84tt., plg. s. v. ainawīdai. Šios vak. balt. adj. formos, t. y. šis vak. balt. adjektyvas kartu su lie. sker̃sas „quer“ (: adv. skersaī̆ „quer, quer über“), la. šķḕ̹rss „t. p.“ suponuoja o/ā-kamienį adj. balt.-sl. *(s)kersa- „suktas, lenktas“ resp. (dial.) *(s)kirsa- „t. p.“; jis buvo greičiausiai baritonas (plg. adv. lie. dial. sker̃sai „quer“ LKŽ XII 822 s. v. 2 sker̃sas), žr. dar toliau.
Panašiõs, kaip pr. praep. „virš, ant“, kilmės yra praep. sl. *čersъ/*čerzъ [> praep. s. sl. črěsъ „durch, über“/rus. че́рез „skersai (ką nors) …“ ir kt.] < *čersъ (žr., pvz., ESSJ IV 76), kurio artimiausiu giminaičiu laikytinas pr. praep. *kersan „virš, ant“ (< *„skersai“), egzistavęs greta pr. praep. *kersă „t. p.“ (žr. anksčiau). Kitaip sakant, praep. sl. *čersъ bus atsiradusi taip: adj. nom.-acc. sg. neutr. vak. balt.-sl. *(s)kersan „suktas, lenktas“ [ryt. baltams ši forma – *(s)kersă „t. p.“ (be *-n!), žr. anksčiau] > *kersan „t. p. > sl. *kersan „t. p.“ [jam, kaip baritoniškam nomen (žr. anksčiau), suponuotina fleksija 198 ne sl. *-ă (= pr. *kersă), o sl. *-an (= pr. *kersan) > sl. *-ъ, žr. Mažiulis BS 86t. ir liter.] ≥ adv. sl. *kersan „suktai, lenktai“ > *„skersai“ > praep. (sl.) *kersan (= praep. pr. *kersan) > (praep.) *čersъ. Adj. balt.-sl. *(s)kersa- (dial.) *(s)kirsa- „suktas, lenktas“ laikau sufikso *-sa- vediniu iš verb. balt.-sl. *(s)kert-/*(s)kirt- „sukti, lenkti“ [čia jį rekonstruoti su *-t- verčia sl. *čersъ (ne *čerxъ!)] < verb. ide. *(s)kert-/*(s)kr̥t- „t. p.“ (dėl jo žr. s. v. corto). Tradicinę nuomonę, kad nagrinėtuose praep. pr. kirscha/kirschan resp. kerscha/kerschan bei adj. lie. sker̃sas (la. šķḕ̹rss) ir praep. sl. *čersъ slypintis verb. ide. *(s)kert-/*(s)kr̥t- „pjauti“ (pvz. Trautmann BSW 130, Vasmer ESRJ IV 338, Pokorny IEW I 949t., Fraenkel LEW 803, Toporov PJ IV 22), man rodos, sunkiau pagrįsti: sememą „skersas“, kuri rekonstruotina tuose balt. ir sl. kalbų žodžiuose, kildinti iš „suktas, lenktas“ lengviau nei iš „pjautas“.
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 196–198 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Beekes EDG 441; Derksen EDSIL 85; Matzenauer BKAS 65; Smoczyński SEJL 559t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.