pūton „trincken (trinken) – gerti“ III 416 [2933] (= gierimu „gėrimu“ VE 157; žr. PKP II 121, išn. 113), poūton „t. p.“ III 7524 [4922] (= gerimas „gėrimas“ VE 328), III 771 [4925] (= gerimas „gėrimas“ VE 3210; žr. PKP II 161, išn. 330), III 775 [4929] (= gerima „gėrimo“ VE 3215; žr. PKP II 161, išn. 337), poutwei „t. p.“ III 7317–18 [4736] (= gerima „gėrimo“ VE 3021), poūt „t. p.“ III 5312 [3713] (= gierimas „gėrimas“ VE 219; žr. PKP II 133, išn. 185); imperat. 2 pl. poieiti „trincket (trinkt) – gerkite“ III 759 [4912] (= gerkite VE 3112), III 8717 [5522] (= gierkit „gerkite“ VE 3715), pogeitty „trinckt (trinkt) – t. p.“ I 153 [730; žr. PKP II 78, išn. 64], pugeitty „trincket (trinkt) – t. p.“ I 1316 [726], puieyti „t. p.“ II 1316 [1327], puietti (sk. puieyti) „t. p.“ II 152 [1331]; imperat. 2 sg. pogeis 365 „trincken (trink) – gerk“ GrG 35, „trinck (trink) – t. p.“ GrA 14, „potus – t. p.“ GrF 34 (žr. PKP II 53, išn. 33).
Turime verb.: a) pr. (III) *pūtun/*poūtun „gerti“ (inf. < sup.) ir pr. (III) *poūtvei/*poūt „t. p.“ (inf.), b) pr. (I, II, III) *pŭjaiti „gerkite“ (imperat. 2 pl.) ir pr. (Gr.) *pŭjais „gerk“ (imperat. 2 sg.). Pãstarosios formos (imperat.) pr. *pŭjaiti, *pŭjais buvo matyt nebaritoninės ir todėl jų balsis *-ŭ- (parašytas ne tik raide -u-, bet ir -o-!) yra veikiausiai iš nekirčiuoto pr. (semb.) *-ū- < pr. *-ō- (kitaip – Endzelīns StB IV 141, Endzelīns SV 29). Iš tų imperatyvinių pr. (semb.) formų galima rekonstruoti praes. pr. *pōja- „geria“, buvusį matyt greta praes. pr. dial. *pōda- „t. p.“ (žr. s. v. poadamynan), plg. Endzelīns StB IV 140. Žr. dar poūis.
Verb. pr. (I, II, III, Gr.) *pū- (resp. *poū-) „gerti“ yra iš verb. balt. *pō- „t. p.“ (su akūtiniu *-ṓ-, plg., pvz., gr. dor. πώ-νω „geriu“). Iš jo – sufikso *-ta vedinys (partic. =) adj. (ā-kamienis) balt. *pōtā „geriama“ (su akūtiniu *-ṓ-) → subst. balt. dial. *pō̃tā (su cirkumfleksiniu *-ō̃-) „tai, kas geriama“ [metatonija balt. adj. (su akūtu) → subst. (su cirkumfleksu) nėra negalimà, plg. Būga RR II 396] > lie. puotà (puõtą) „Trinkgelage“; dėl minėto balt. adj. (ā-kamienio) → subst. (ā-kamienis) plg., pvz., s. v. v. gasto, corto (plg. dar Skardžius ŽD 323–324). Hipoteze, kad lie. puotà ir pr. pūton „gerti“ (jo reikšmė – neekspresyvi!) iš kilmės sietini su lie. put- (pùsti) „pūstis; daug valgyti, gerti“ (bet jo reikšmė „daug valgyti, gerti“ – aiškiai ekspresyvi!) ir pan. (Karaliūnas ABSl XII 73–79), sunku patikėti (žr. ir Safarewicz ABSl XII 79–80).
Tas verb. balt. *pō- „gerti“ kildintinas iš verb. balt.-sl. *pō-/*pī- „t. p.“ < ide. *pō/pī- „t. p.“ (> gr. dor. πώ-νω „geriu“ ir kt.), žr., pvz., Trautmann BSW 228, Fraenkel LEW 669t., Pokorny IEW I 639t. [s. v. 2. pō(i)].
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 364–365 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Beekes EDG 1194t.; Derksen EDSIL 401; Kloekhorst EDHIL 649; Mayrhofer EWA II 113t.; Rix LIV 462t.; Schmalstieg RB IX 57tt.; Smoczyński LAV 273t., 289; Vaan EDL 485. Dėl poyte (BPT): Bammesberger BAM 121; Kortlandt BAM 116; Matasović LgB IX 128t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.