Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Rasta žodžių: 2
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 70–72 psl.

līse

līse „kreucht (kriecht) – šliaužia“ III 1073 [6713] (= krutanczuyu „krutančiųjų“ VE 5116) praes. 3 sg.; partic. praet. act. nom. sg. masc. sammay lesuns „nidergestigen (niedergestiegen) – žemyn (nu)lipęs (nusileidęs), nušliaužęs)“ I 717–18 [530], semmay lysons „t. p.“ II 718 [1129], semmai līsuns „nidergefaren (niedergefahren) – t. p.“ III 12712 [791], semmailisons „t. p.“ III 432 [3115] (= 71 nůszenge „nužengė“ VE 164). Čia turime paliudytas lytis: 1) praes. 3 sg. līse „šliaužia“ (III 1073) = pr. *līza < *lēza (Endzelīns SV 110, Schmalstieg OP 169), 2) partic. praet. act. nom. sg. masc. – a) lesuns „(nu)lipęs (nusileidęs, nušliaužęs)“ (I 718) = pr. *lēzuns, b) lysons „t. p.“ (II 718) ir līsuns „t. p.“ (III 12712) bei lisons „t. p.“ (III 432) = pr. *līzuns < *lēzuns.
Iš tos medžiagos reikia atstatyti verb. pr. *lēz- (praet., praes.)/*lēz-tvei (inf.) „šliaužti; (nu)šliaužti, (nu)lipti, leistis (nusileisti)“ < *„šliaužti< verb. balt.-sl. *lḗź- „šliaužti“ [su akūtine šaknimi (ir pastoviai kirčiuota, žr. Stang Vergl. Gr. 477)], iš kurio turime dar, pvz.: a) la. *lēz-t „t. p.“ (intens.) lẽz-êt „pamažu šliaužti prie ko (langsam, lauernd gehen)“ (ME II 464 s. v. II lẽzêt) [plg., pvz., lie. bir̃b-ti (intens.) birb-ė́ti, žr. Skardžius ŽD 525], b) sl. *lěz-ti „šliaužti“ (> lenk. leź-ć „t. p.“ ir kt.).
Verb. balt.-sl. *lēź- (praet., praes., inf.) „šliaužti“ kildinu iš senesnio verb. balt.-sl. *lēź- (praet.)/*leź- (praes., inf.) „t. p.“ [dėl *lēź- (praet.) plg. Vaillant Gr. comp. III 79, 146] < *leź- (praet., praes., inf.) „gul(ė)ti; šliaužti (gulomis vykti)“ < verb. balt.-sl. *leź- (praet., praes., inf.) „gul(ė)ti“ (dėl tokios jo reikšmės žr. ypač s. v. lasinna); apie jo reikšmės (tolimesnės) *šliaužti atsiradimą iš *„gul(ė)tižr. dar, pvz., ESSJ XV 38 ir liter. Dėl to verb. (praet., praes., inf.) balt.-sl. *lēź- kilmė̃s iš *leź- plg., pvz., verb. lie. grė́b- (praet., praes., inf.) „grėbti“ < *grēb- (praet.)/*greb- (praes., inf.) < balt.-sl. *greb- (praet., praes., inf.), žr. s. v. grobis. Panašiu būdu lie. lė́g-ti „guldyti“ (LKŽ VII 231) bei (*„atsigulti“>) lė́g-ti „(su)mažėti, (at)lyžti“ ir kt. suponuoja verb. balt. (dial.) *leg- „gul(ė)ti“ = sl. *leg- „t. p.“ (> s. sl. lešti „gulti“ ir kt.).
Verb. balt.-sl. *leź- „gul(ė)ti; šliaužti“ < *„gul(ė)ti“ resp. verb. balt.-sl. *leg- „gul(ė)ti“ bus atsiradę iš verb. ide. *leǵh- „t. p.“ resp.verb. ide. *legh- „t. p.“, o jie abu – iš vieno ir to paties verb. ide. *legh- „gul(ė)ti“ (> gr. λέχ-εται „atsigula“ ir kt., dėl medžiagos žr., pvz., Pokorny IEW I 658t. s. v. legh-). Čia dėl „sateminio“ balt.-sl. *-ź- ir „kentuminio“ balt.-sl. *-g- plg., pvz., s. v. v. balgnan, gēide (ir Mažiulis Etimologija 1986, p. 127), semo; plg. dar s. v. quāits (verb. balt.-sl. *kveit- „šviesti“ ir *śveit- „t. p.“, kurie abu iš verb. ide. *kveit- „t. p.“).
72 Tiesa, vietoj to vieno verb. ide. *legh- daugiau ar mažiau linkstama rekonstruoti (explicite arba implicite) du jo archetipus, žr., pvz., Trautmann BSW 158 (s. v. v. legi̯ō, lagei̯õ, laga-) ir 161 (s. v. lēžō), ME II 399 (s. v. lagača) ir 464 (s. v. II lẽzêt) bei 465 (s. v. lê̹zns), Fraenkel LEW 350 (s. v. -lė́gti) ir 353 (s. v. lė̃kštas), Pokorny IEW I 658 (s. v. legh-) ir 660 (s. v. lēǵh-), ESSJ XIV 100 (s. v. *legti) ir XV 37 (s. v. *lězti), Toporov PJ V 112t. Taip, pvz., Pokorn y (l. c.) greta verb. ide. *legh- „gul(ė)ti“ rekonstruoja dar ir verb. ide. *lēǵh- „šliaužti; žemas“ (nors ir sako: „Ist lēǵh- eine Variante von legh- ‘liegen’?“ – Pokorny l. c.), pastarąjį išvesdamas iš pr. līse „šliaužia“, la. lẽz-êt „šliaužti“, lê̹z-ns „plokščias“, lie. lė̃kštas „t. p.“ (< *lēž-tas „t. p.“) ir kt., s. sl. lěsti „šliaužti“ ir kt., s. isl. lágr „žemas“ (< germ. *lēga- „t. p.“) ir pan. Tačiau Pokorny’o siūlomai rekonstrukcijai verb. ide. *lēgh- „šliaužti; žemas“ nepritaria, visų pirma, jo (t. y. Pokorny’o l. c.) pateiktieji la. lê̹zns „plokščias“, lie. lė̃kštas „t.p“, s. isl. lágr „žemas“: jie yra veikiausiai ne iš *„žemas“ < *„šliaužiantis“ (sic Pokorny l. c.), o iš *„gulsčias“ < *„gulintis“ (plg., pvz., ME II 465 s. v. lê̹zns, Skardžius APh V 165), t. y. jie suponuoja ne (Pokorny’o teikiamą) verb. ide. *lēǵh- „šliaužti; žemas“, o verb. ide. *legh- „gul(ė)ti“.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Derksen EDSIL 275t.; Matzenauer BKAS 81; Orel HGE 244; Rix LIV 400; Smoczyński LAV 226t.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.