Išsami paieška

Įrašykite norimą žodį ar jo fragmentą į paieškos laukelį ir/arba pasirinkite pageidaujamus kriterijus. Spauskite „Ieškoti“.

Prieš naudojantis paieška, rekomenduojama susipažinti su jos aprašymu.

Leksika
Prūsiškas žodis:
Žodis visame etimologijos žodyno tekste:
Žodžio reikšmė:
Ar žodis yra paliudytas:
Ar žodis yra skolinys:
Morfologija
Kalbos dalis:
Daiktavardžio kamienas:
Giminė:
Bendrinis ar tikrinis:
Būdvardžio kamienas:
Kiekinis ar kelintinis:
Žodis turi šią paliudytą formą:
Rašyba

visi žodžiai
žodžiai su šiomis rašybos ypatybėmis: Su geminatomis
Su brūkšneliais
Su balsiniais digrafais
Žodžių daryba
Vediniai:
Priešdėliai:
Priesagos:
Pamatinis žodis:
Šaltiniai
Žodis paliudytas:
bet kuriame šaltinyje
pasirinktuose šaltiniuose: I katekizme
II katekizme
III katekizme
Elbingo žodynėlyje
Grunau žodynėlyje
Bazelio epigramoje
Maletius, Beschreibung der Sudawen
V. Mažiulio žodyno I leidimas
Prūsiško žodžio straipsnis I leidime yra
bet kurioje vietoje
nurodytoje vietoje:
tome puslapyje Žodis priskiriamas antraštinei raidei
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 110–111 psl.

aubirgo

aubirgo „garbreter (Garkoch) – virėjas“ E 347. Čia reikšmė „virėjas“ patikslintina ta prasme, kad vok. garbreter (E 347) buvo matyt „Garkoch, wer gekochtes Fleisch feil hat“ (Grimm DW IV1 1340t., Trautmann AS 306), plg. v. v. a. garbræter „Garkoch“ Lex 53. Pr. aubirgo (= *ɔ̄) = *aubirgā (scom., nom. sg. masc.) yra fleksijos vedinys iš verb. pr. aubirg- „išvirti, -kepti“ ar pan. (žr. toliau) ir laikytinas tam tikra kalke iš vok. garbreter „Garkoch“ (sc. „kas turi gatavai paruoštą virtą ar keptą valgį“): pastarojo a) segmentas gar- (plg. v. v. a. adv. gar „gatavai“), suvokus jį kaip savotišką perfektyvios reikšmė̃s prefiksą, buvo perteiktas perfektyviõs reikšmė̃s prefiksu pr. au- „nu-, iš-“ (plg., pvz., au-gauns „iš-gavęs“, žr. augauuns), o b) segmentas -breter „Koch (virėjas)“ dėl jo santykio su verb. vok. braten „kepti“ verčiant buvo darybiškai susietas su verb. pr. *birg- „virti, kepti“. Šis pr. verb., kurį suponuoja dar ir pr. subst. (nom.-acc. sg. neutr.) *birgan „virimas“ (žr. s. v. birgakarkis), yra iš verb. balt. *birg- „kunkuliuoti, birgzti, šnypšti ir pan. lie. bir̃g-alas (-elas, -ilas) „prastas alus“ [t. y. toks alus, kuris, atidarius statinę, tik birzgia (šnypščia), o ne trykšta, plg., pvz.,: čia ne alùs, o bir̃zgalastik bir̃zgia (šnypščia) Ds], la. bir̂ga „tvaikas, garai“ (iš *birg- „garuoti“ < *„kunkuliuoti, šnypšti ir pan.“) ir kt. Gal tą patį balt. *birg- „…birgzti ir pan.“ turi ir pr. vv. Wosebirgo (kitaip Būga RR I 435, dar kitaip Gerullis ON 208) : [*(V)ɔ̄zē-b-irgɔ̄ =] *(V)āzē- birgā „ožkos mekenimas“ < *„…birzgimas“ (plg. karvė bir̃zgia „…mūkia“ LKŽ I² 843).
Balt. *birg-/*berg- „kunkuliuoti, birgzti, šnypšti ir pan.“ suponuoja ide. (dial.) *bherg- (: *bhr̥g) „smarkiai judėti, kunkuliuoti“ (*bher- „t. p.“) > lo. *fer-gō „kepu“ ( s. lo. ferc-tum „sakralinis pyragaitis“), s. ind. bhr̥jjáti „(jis) spirgina, čirškina“ 111 ir kt. Žr. resp. plg. Trautmann AS 306, 312, Endzelīns SV 146, 151, Fraenkel LEW 44, Pokorny IEW I 137 (ir 132t.: s. v. 2. bher-), Mayrhofer KEWA II 520t., Frisk GEW II 1046t., Toporov PJ I 143t. (ir liter.). Žr. dar Bartha.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Adams DTB 373t.; Matzenauer BKAS 25; Mayrhofer EWA II 278; Smoczyński DL 127tt.; Vaan EDL 212.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.