mealde „bliczce (Blitz) – žaibas“ E 52 nom. sg. fem. = pr. *mēldē (su cirkumfleksiškai pailgėjusiu diftongo pr. *-ēl- pirmuoju sandu, žr. ir Endzelīns FBR II 9 = DI III1 115, Būga RR III 109).
Subst. (fem.) pr. *mēldē „žaibas“ = *mel̃dē „t. p.“ (su cirkumfleksiniu *-el̃-) < subst. vak. balt. *mel̃dē „žaib(avim)as ir jį lydintis griaudimas“ = *„žaibavimas, griaudimas“, kurio a) semema „žaibavimas“ yra *„žaibavimas su griaudimo pradžia (trenksmu)“ = „Perkūno trynimas (skėlimas, trenkimas), lydimas kibirkščių ir garso (trenksmo)“, o b) semema *„griaudimas“ – „griaudimo tąsa“ = „Perkūno malimas (dundėjimas)“.
Subst. (fem.) vak. balt. *mel̃dē „žaibavimas, griaudimas“ (nomen actionis) laikau fleksijos vediniu iš verb. balt.-sl. *meld-/117 *mald-/*mild- (*muld-) „… žaibuoti, griausti“ = *„trinti, malti; žaibuoti, griausti“ < verb. ide. *meldh-/*moldh-/*ml̥dh- „t. p.“ (žr. s. v. maldai). Dėl subst. (deverbatyvo) vak. balt. *mel̃dē „žaibavimas (trynimas ir pan.), griaudimas (malimas ir pan.)“ (nomen actionis) darybos plg. lie. (verb. bė́g- „bėgti“ →) subst. (fem.) bė̃gė „bėgimas“, lie. (verb. mál- „malti“ →) subst. mólė „malimas“ ir kt. (Skardžius ŽD 71t.). Subst. vak. balt. *mel̃dē „žaibavimas (trynimas, trenkimas ir pan.), griaudimas (malimas ir pan.)“ (nomen actionis) bus turėjęs ir konkretesnę reikšmę – mitologinę *„Perkūno kūjis (Hammer)“ ar net ir „Perkūno milinys (Mahlstock an der Handmühle)“ (plg. Ivanov ZfSl XIX 147); dėl tos reikšmės konkretėjimo plg. fleksijos balt. *-ē deverbatyvinius lie. substantyvus (nomina actionis): dauguma jų turi sukonkretėjusias (ir gana seniai) reikšmes (Skardžius l. c.).
Subst. la. dial. milna „Perkūno kūjis“ (ME II 627 s. v. III milna), kurį iš kilmės visiškai identifikuoti su subst. la. mìlna „milinys“ (plg. l. c.) < *milinā „t. p.“ (dėl jo žr. s. v. meltan) vargu ar galima, yra matyt iš subst. (fem.) balt. dial. *milnā „tai (įrankis), kuo Perkūnas trenkia (trina), trupina (mala)“ < adj. (fem.) balt. dial. *milnā „trenkianti (trinanti), trupinanti (malanti)“ [plg. adj. (fem.) balt.-sl. dial. = sl. *mulna „t. p.“, žr. toliau] < *mildnā „t. p.“ (priebalsis *d prieš nazalius išnyko – Endzelīns BVSF 52) – sufikso *-nā- (*-nă-) vedinys iš minėto verb. balt. *mild- „trinti, trupinti, malti“ [vargu ar iš jo giminaičio verb. balt. *mil- (dėl jo žr. s. v. meltan)]. Panašiai iš to verb. (balt.-)sl. *muld- (: *mild-) „t. p.“ bus atsiradęs sufikso *-nā- (: *-na-) derinys adj. (fem.) sl. *muldnā „trenkianti (trinanti), trupinanti (malanti)“ > (adj.) *mulnā „t. p.“ (su išmestu *-d-!), o iš čia – sufikso *-jā- vedinys subst. (fem.) sl. *mulnja-, dėl sonantų *-lnj- junginio (negalimo!) tuoj pat perdirbtas (įterpiant *-i- tarp *-ln- ir *-j-) iš i̯ā-kamienio į ii̯ā-kamienį subst. (fem.) sl. *mulnĭjā- „tai (įrankis), kuo Perkūnas trenkia (trina), trupina (mala)“ (> s. sl. mlъniji „žaibas“ ir kt.); dėl šio sl. subst. darybos plg. subst. (fem.) pr.-lie.-la. *mēlinē (su *-ē irgi iš *-jā!) ← adj. (fem.) *mēlinā-, žr. s. v. melne.
118 Pr. (E 52) mealde ir anksčiau minėtus bei kitus (neminėtus) žodžius etimologiškai gretino daugelis tyrinėtojų (pvz.: Trautmann AS 376, Trautmann BSW 177, Endzelīns SV 209, Vasmer ESRJ II 643, Pokorny IEW I 722, Stang Lex 37, Gamkrelidze-Ivanov IJI I 422, II 415), tačiau tuose gretinimuose neatsižvelgiama (resp. menkai atsižvelgiama) į žodžių darybos analizę – pagrindinį jų etimologijos klausimą.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 116–118 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Derksen EDSIL 333; ESSJ XX 220tt.; Larsson FsKlingenschmitt 369; Matzenauer BKAS 86; Orel HGE 266.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.