mynsowe „schussel (Schüssel) – dubuo“ E 364 nom. sg. fem. = pr. *minsɔ̄vē, t. y. *minsāvē (žr. ir Trautmann AS 379, Levin SE 103), turintis sufiksą pr. *-āvē ir neaiškios kilmė̃s darybos pamatą. Hipoteze, kad tas pamatas buvęs subst. pr. *mīsā „dubuo“ < subst. lenk. misa „t. p.“ (žr. Trautmann l. c., žr. liter. apud Levin l. c.), sunku patikėti: a) negalima paaiškinti, kaip čia iš subst. pr. „dubuo“ atsirado vedinys subst. pr. „dubuo“ (t. y. tos pačios reikšmės substantyvas!), b) pr. *minsāvē savo šaknies vokalizmu (t. y. diftongu *-in-) skiriasi nuo lenk. misa. Prielaidą, kad žodis pr. *minsāvē sonantą *-n- gavęs iš pr. (E 380) mynsis (Trautmann l. c.), pagrįsti nelengva (pr. mynsis yra turbūt taisytinas į *smarsis, žr. mynsis). Kitokie spėjimai apie to pr. *-n- kilmę (Mikkola BS 14, Milewski Sl. Occ. XVIII) taip pat nėra patikimi (plg. Endzelīns SV 211, Levin l. c.).
Manyčiau, kad subst. pr. *minsāvē „dubuo“ yra iš (subst.) *„stalinis indas (tam tikras)“ – fleksijos vedinys iš adj. pr. *minsāva- „stalinis“ (plg., pvz., lie. plìka- „plikas“ → subst. plìkė), o šis – sufikso *-āv- vedinys iš subst. pr. *minsā „stalas (valgomasis)“ (plg., pvz., s. sl. subst. lǫka „klasta“ → adj. lǫkavъ 143 „klastingas“, žr. dar Skardžius ŽD 388). Šį pr. *minsā „t. p.“ laikau skoliniu: a) iš subst. s. lenk. *mięsa „t. p.“ (siauras s. lenk. *-ię- → pr. *-in-) < lo. mēnsa „t. p.“ arba b) iš subst. s. vok. *mensa/*mense „t. p.“ (siauras s. vok. *-e- → pr. *-i-) < lo. mēnsa „t. p.“ Turbūt nereikėtų abejoti tuo, kad ano meto lenkų (ir vokiečių) aukštuomenės (ypač dvasiškių ir bažnyčios tarnų) buvo (pa)vartojamas aplenkintai (resp. apvokietintai) tartas lo. mēnsa „stalas (valgomasis)“ kaip specifinis („kultūringesnis“) sinonimas greta įprasto (liaudiško) lenkiškojo (resp. vokiškojo) žodžio „stalas“.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 142–143 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 89.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.