Morungen (1340 m.), Marungen (1364 m.) „jetzt Mohrungen“ (Gerullis ON 101) yra Pagudės (žr. Pogusania) gyvenvietės (resp. miesto vok. Mohrungen, lenk. Morąg) vardas (dk.), kuris, man rodos, suponuoja apvokietintą (vok. -ung- ← pr. *-ɔng- = *-ang-) vv. pr. *Marangan (o-kamienį neutr., nom.-acc. sg.) = (su akūtiniu *-án-) *Marángan [lietuvintinas į (masc.) Marángas], žr. toliau. Nuomone, kad vv. (gvv.) dk. Morungen (Marungen) esąs grynai vokiškos kilmė̃s žodis (atsineštas vokiečių kolonistų iš Piet. Harco, žr. Hermanowski OW 210), sunku patikėti (žr. ir Gerullis l. c.) jau vien dėl to, kad šis vietovardis (gvv.) kildintinas iš ežero vardo (žr. PDK 323).
Pr. gyvenvietės „Mohrungen“ ir prie jos esančio pr. ežero vardai abu galėjo būti singulariniai žodžiai [plg., pvz., lie. ež. Dū́kštas → vv. (gvv.) Dū́kštas]. Manyčiau, kad buvo gvv. vardas (o-kamienis neutr., nom.-acc. sg.) pr. *Marangan „Mohrungen“, kildintinas iš ež. vardo (o-kamienio neutr., nom.-acc. sg.) pr. *Marangan 150 (gimine sutampančio su subst. pr. *ezeran „ežeras“, neutr.), plg. pr. dk. (1378 m.) ež. Marang „Mahrung-See Kr. Osterode“ (Gerullis l. c.).
Matyt bus buvęs ir ež. vardas (neutr., nom.-acc. sg.) pr. *Maringan [lietuvintinas į (masc.) Marìngas]: dk. (1364 m.) vv. (turbūt hidroniminės kilmė̃s) Maring (Gerullis l. c.), dk. (1346 m.) ež. Marink (vietoj *Maring) su gretimine jo lytimi Marunge (Gerullis l. c.). Pastarõsios (gretiminės!) dk. lyties segmentas -ung-, man rodos, suponuoja sufiksą vok. -ung-, perdirbtą iš sufikso vok. -ing- (plg. Mažiulis LKK III 310 ir liter.) ← pr. *-ing-; panašiu būdu ir vietovardis (turbūt hidroniminės kilmė̃s) dk. (1348 m.) Marung (Gerullis l. c.) galėtų suponuoti ne pr. ež. *Marungan, o pr. ež. *Maringan.
Tie mano atstatomi ežerų vardai (neutr., nom.-acc. sg.) pr. *Marangan ir *Maringan < vak. balt. *Marangan resp. *Maringan gali būti iš adjektyvų [gimine priderintų prie subst. (neutr.) vak. balt. *eźeran „ežeras“] – iš adj. (neutr.) vak. balt. *marangan/*maringan „turintis mirgėjimo ypatybę“ (dėl tokios reikšmės žr. toliau), kurie yra matyt didžiai seni vediniai, t. y. ne sufiksų *-anga- resp. *-inga-, o sufikso *-nga- vediniai [plg., pvz., sufikso *-na- (o ne *-una-!) vedinį adj. balt. *nemuna-, žr. s. v. *Nemunā] iš:
a) subst. (turbūt ā-kamienio, fem.) balt. *marā- „mirgėjimo ypatybė“, t. y. *marā́- „t. p.“ + *-nga- > adj. (o/ā-kamienis) balt. *marānga- „turintis mirgėjimo ypatybę“ > *maránga- „t. p.“ [šitaip spėjant pr. ež. *Marangan būtų pr. ež. *Marángan, t. y. su akūtiniu *-án- (< *-ā́n-)], plg. sufikso lie. -áng- (žab-áng-os) kilmę (Skardžius ŽD 105);
b) subst. (i-kamienio) balt. *mari- „mirgėjimo ypatybė“, t. y. *mari- „t. p.“ + *-nga- > adj. (o/ā-kamienis) balt. *maringa- „turintis mirgėjimo ypatybę“ (čia dėl sufikso *-ing- plg. Skardžius l. c.).
Subst. (ā-kamienis) balt. *marā- „mirgėjimo ypatybė“ lengvai gali būti iš adj. (fem.) balt. *marā- „mirganti“ (dėl adj. fem. → subst. fem. žr., pvz., Skardžius ŽD 37), o iš jo – fleksijos vedinys subst. (i-kamienis) balt. *mari- „mirgėjimo ypatybė“ (dėl 151 tokio tipo deadjektyvų žr., pvz., Skardžius ŽD 53). Taigi substantyvus balt. *marā- „mirgėjimo ypatybė“ (ā-kamienį) ir balt. *mari- „t. p.“ (i-kamienį), kilusius iš to paties adj. balt. *marā-/*mara- „mirgantis“, galima darybiškai palyginti su substantyvais, pvz., lie. geltà „geltonumas (tokia ypatybė)“ (ā-kamieniu) ir lie. *gelti- „t. p.“ (i-kamieniu, perdirbtu į i̯o-kamienį gel̃tis „t. p.“, plg. Skardžius l. c.), kilusiais iš to paties adj. lie. geltā-/gelta- „geltonas“.
Iš adj. (fem.) balt. *marā- „mirganti“ bus išriedėjęs upėvardis lie. Marà; hipotezę, kad pastarasis iš kilmės sietinas su subst. lie. mãrios ir pan. (Vanagas HŽ 204), sunku pagrįsti: darybos modelis, kad iš i̯ā-kamienio subst. (pvz. balt. *marjā- „marios“) atsirastų būtent ā-kamienis subst. (pvz. lie. up. Marà), yra svetimas balt. ir kt. kalboms.
Adj. (o/ā-kamienis) *mara-/*marā- „mirgantis“ – vedinys (su šaknies vokalizmo apofonija) iš verb. balt. *mer- „mirgėti“ (< ide. *mer- „t. p.“, dėl jo žr. Pokorny IEW I 733t. s. v. 2. mer-); dėl darybos plg., pvz., lie. (verb. žél-ti < balt. *źel- →) adj. žãlas (žalà).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 149–151 psl.
Papildymai / Komentarai
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.