Išsami paieška

Įrašykite norimą žodį ar jo fragmentą į paieškos laukelį ir/arba pasirinkite pageidaujamus kriterijus. Spauskite „Ieškoti“.

Prieš naudojantis paieška, rekomenduojama susipažinti su jos aprašymu.

Leksika
Prūsiškas žodis:
Žodis visame etimologijos žodyno tekste:
Žodžio reikšmė:
Ar žodis yra paliudytas:
Ar žodis yra skolinys:
Morfologija
Kalbos dalis:
Daiktavardžio kamienas:
Giminė:
Bendrinis ar tikrinis:
Būdvardžio kamienas:
Kiekinis ar kelintinis:
Žodis turi šią paliudytą formą:
Rašyba

visi žodžiai
žodžiai su šiomis rašybos ypatybėmis: Su geminatomis
Su brūkšneliais
Su balsiniais digrafais
Žodžių daryba
Vediniai:
Priešdėliai:
Priesagos:
Pamatinis žodis:
Šaltiniai
Žodis paliudytas:
bet kuriame šaltinyje
pasirinktuose šaltiniuose: I katekizme
II katekizme
III katekizme
Elbingo žodynėlyje
Grunau žodynėlyje
Bazelio epigramoje
Maletius, Beschreibung der Sudawen
V. Mažiulio žodyno I leidimas
Prūsiško žodžio straipsnis I leidime yra
bet kurioje vietoje
nurodytoje vietoje:
tome puslapyje Žodis priskiriamas antraštinei raidei
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 197–199 psl.

noseilis

noseilis „Geyst (Geist) – dvasia“ III 796 [5113], III 816 [5131], nosēilis „t. p.“ III 4512 [337] (= dwassia VE 1714 nom. sg.) nom. sg. masc.; gen. sg. (masc.) noseilis „Geists (Geistes) – dvasios“ III 1092 [6732] (= dwasses „dvasios“ VE 489 gen. sg.), „Geistes (Geistes) – t. p.“ III 12912 [7919] (= dwasses „dvasios“ VE 629 gen. sg.), noseilīs 198 (sk. noseilis) „Geysts (Geistes) – t. p.“ III 5917 [414] (= dwasses „dvasios“ VE 2412 gen. sg.), noseilie (sk. noseilis) „Geists (Geistes) – t. p.“ III 636 [4128] (= dwasses „dvasios“ VE 2518 gen. sg.); acc. sg. (masc.) noseilin „Geist – dvasią“ III 4921 [3518] (= dwasse „dvasią“ VE 1921), „Geyst (Geist) – t. p.“ III 633 [4125] (= dwasio „dvasioje“ VE 2515), „Geysts (Geist) – t. p.“ III 7120 [4719] (= dwasses „dvasios“ VE 304 gen. sg.), „Geist – t. p.“ III 1279 [7734] (= dwasses „dvasios“ VE 6114–15), III 12719 [798] (= dwasse „dvasią“ VE 6119), noseilien „t. p.“ III 4123 [3111] (= dwasses „dvasios“ VE 161), III 453 [331], „Geyst (Geist) – t. p.“ III 11931 [7511] (= dwassio „dvasioje“ VE 599–10), „Geist – t. p.“ III 1218 [7519] (= dwasseie „dvasioje“ VE 5917), III 12320 [777], III 12324 [7710], III 12916 [7922] (= dwasse „dvasią“ VE 6215), nuseilin „t. p.“ III 11710 [738].
Iš visų tų III kat-mo (tik jo!) sg. (nom., acc., gen.) formų rekonstruoju subst. [i̯o-kamienį (žr. toliau), nom. sg. masc.] pr. (III) *nōseilis „dvasia“ (< *nōseilīs „t. p.“ su nekirčiuotu *-ī-) su kirčiuotu praef. pr. (III) *nō- „ant-“: III kat-mo (o ne ir I bei II kat-mo) šnektoje egzistavo kirčiuotas praef. pr. (III) *nō- „t. p.“ greta nekirčiuoto praef. pr. (III) *nă- „t. p.“ (žr. s. v. na). Pr. (III 4512) nosēilis (nom. sg.) segmentas -ēi- atspindi antrinį (okazionalų) šio pr. žodžio kirtį. Pr. (III 11710) nuseilin (hapax!) vietoj noseilin parašytas dėl to, kad čia praef. pr. (III) *nō- „ant“ (kirčiuotas) buvo okazionaliai nekirčiuotas (plg. Endzelīns SV 216). Tai, kad subst. (nom. sg.) pr. (III) *nōseilis „dvasia“ laikytinas i̯o-kamieniu (t. y. ne i-kamieniu) resp. kildintinas iš subst. (i̯o-kamienio, nom. sg. masc.) pr. (III) *nōseilīs „t.p“ (su nekirčiuotu *-ī-), rodo forma (nom. sg.) pr. noseilis (III 796, III 816) bei nosēilis (III 4512): jeigu šis pr. žodis būtų buvęs i-kamienis, tai čia būtų parašyta *noseils resp. *nosēils (žr. PKP II 218, išn. 709).
Subst. (i̯o-kamienis, nom. sg. masc.) pr. *nōseilīs „dvasia“ yra iš (subst.) pr. *„tai, kas yra ant, virš vitalinio pajėgumo (jėgõs)“ – praef. pr. *nō- „ant-“ (žr. no) vedinys iš subst. (fem.) pr. *seilē „vitalinis pajėgumas, jėga“ (žr. seilin); plg., pvz., lie. subst. (fem.) vagà „Furche“ prefiksinis subst. (i̯o-kamienis, nom. sg. masc.) añt-vagis „viršuvagis“ = „tai, kas yra ant, virš vagos“.
199 Subst. pr. *nōseilīs „tai, kas yra ant, virš vitalinio pajėgumo (jėgõs)“ > „dvasia (Geist)“ laikytinas naujadaru, atsiradusiu ne anksčiau kaip XIII a. – tuomet, kai kryžiuočių kunigai prūsams (pagoniams) per vertėjus aiškino, kad (vok.) Geist yra žmogaus vitalines jėgas tvarkantis („ant, virš vitalinių jėgų esantis“), antgamtiškas dalykas (žr. Mažiulis PKP II 220, išn. 723).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Larsson NCOP 91t.; Razauskas BSI XVI 115tt.; Smoczyński DL 190, ALL LVIII 111t.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.