Išsami paieška

Įrašykite norimą žodį ar jo fragmentą į paieškos laukelį ir/arba pasirinkite pageidaujamus kriterijus. Spauskite „Ieškoti“.

Prieš naudojantis paieška, rekomenduojama susipažinti su jos aprašymu.

Leksika
Prūsiškas žodis:
Žodis visame etimologijos žodyno tekste:
Žodžio reikšmė:
Ar žodis yra paliudytas:
Ar žodis yra skolinys:
Morfologija
Kalbos dalis:
Daiktavardžio kamienas:
Giminė:
Bendrinis ar tikrinis:
Būdvardžio kamienas:
Kiekinis ar kelintinis:
Žodis turi šią paliudytą formą:
Rašyba

visi žodžiai
žodžiai su šiomis rašybos ypatybėmis: Su geminatomis
Su brūkšneliais
Su balsiniais digrafais
Žodžių daryba
Vediniai:
Priešdėliai:
Priesagos:
Pamatinis žodis:
Šaltiniai
Žodis paliudytas:
bet kuriame šaltinyje
pasirinktuose šaltiniuose: I katekizme
II katekizme
III katekizme
Elbingo žodynėlyje
Grunau žodynėlyje
Bazelio epigramoje
Maletius, Beschreibung der Sudawen
V. Mažiulio žodyno I leidimas
Prūsiško žodžio straipsnis I leidime yra
bet kurioje vietoje
nurodytoje vietoje:
tome puslapyje Žodis priskiriamas antraštinei raidei
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 265–266 psl.

percunis

percunis „donner (Donner) – perkūnas“ E 50 nom. sg. masc. yra veikiausiai (o-kamienis) pr. (E) *perkūnis [su įterptiniu *-i- (prieš *-s), plg. jau Berneker PS 263; plg. panašius atvejus lie. žem. šnektose] < *perkūns < vak. balt. *perkūnas „t. p.“ (plg., pvz., s. v. dumis) < balt. *perkūnas „t. p.“ > lie. perkū́nas „t. p.“, la. dial. pḕ̹rkûns „t. p.“ (ME III 209; žr. dar s. v. alkunis). Dėl to, kad pr. (E 50) percunis suponuoja matyt o-kamienį (o ne kitokio kamieno) vak. balt. *perkūnas, plg.: tą pr. (E) percunis, pirmiausia, būtent su (o-kamieniais) lie. perkū́nas bei la. dial. pḕ̹rkûns gretina, pvz., Trautmann AS 395, Trautmann BSW 215, Būga RR II 157, Endzelīns SV 46, 224, Fraenkel LEW 575, Stang Vergl. Gr. 3, 9.
Hipotezė, kad pr. (E 50) percunis esąs (i-kamienis) pr. (E) *perkūni- (Ivanov VSJ III 104, plg. Gamkrelidze-Ivanov IJI II 615), yra nepagrindžiama (tokios hipotezės, rodos, ir nėra kėlę baltistai). Prielaida, kad čia – (i̯o-kamienis, nom. sg. masc.) pr. (E) *perkūnīs (kaip la. dial. pḕ̹rkūnis), būtų taip pat labai abejotina (žr. Endzelīns LVG 320). Be to, lie. kalbõs (ji daugeliu atvejų arčiau, nei la. kalba, giminiuojasi su pr. kalba!) dialektuose niekur nėra nei *perkū́nis „perkūnas“ (i-kamienio), nei *perkū́nis „t. p.“ (i̯o-kamienio).
Pagaliau manyti, kad subst. lie. perkū́nija suponuojąs subst. (i-kamienį) balt. *perkūni- (Ivanov l. c., plg. Gamkrelidze-Ivanov l. c.), vargu ar patikima: lie. perkūnija „audra su griausmais, žaibais“ (LKŽ IX 834t.) = „kai (kur) yra daug griausmų (bei žaibų)“ gali būti vedinys (nomen collectivum) iš subst. lie. (ne balt.!) perkū́nasgriausmas (perkūno)“, plg. subst. (nomen collectivum) lie. kelmijà „kur (kai) yra daug kelmų“ ( kélmas) ir kt.
Subst. balt. *perkū́nas = *Perkū́nas „griausmo (bei žaibo) dievas“ gali būti iš adj. (masc.) balt. *perkū́-nas „tas, kuris susijęs su 266 Perkūno medžiu (ąžuolu)“ – sufikso *-na- vedinys iš subst. (masc.) balt. *perkus „Perkūno medis“ = „ąžuolas“ (plg., pvz., Skardžius ŽD 281), kuris dėl tabu buvo pakeistas žodžiais ryt. balt. *anźōlas „t. p.“ ir vak. balt. *anźōnas „t. p.“ (žr. ansonis).
Subst. (masc.) balt. perkus „ąžuolas“ < ide. *perkuus „t. p.“ [> lo. (*perkus „t. p.“ ) quercus „t. p.“ ir kt., žr. Pokorny IEW I 822t.], kurio tolimesnė istorija yra problemiška. Apie šį ide. *perku-, be to, ide. *peru-, jų semantiką ir veldinius arba darinius (taip pat ir sl. *perunъ „perkūnas“ kilmę) žr. Gamkrelidze-Ivanov IJI II 614–619 (ir liter.); plg., pvz., Trautmann BSW 215, ME III 209, Vasmer ESRJ III 247 s. v. Перун (ir liter.), Fraenkel l. c. (ir liter.), Ivanov VSJ III 101–111 (ir liter.).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Běťáková, Blažek EBM 148tt.; Danka, Witczak ABSl XXIV 39; Lehmann GED 104t.; Mayrhofer EWA II 96t.; Orel HGE 99t.; Smoczyński SEJL 451.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Oettinger LPH 184 [atsargiai laikomas potencialiu specifiniu š. vak. ide. arealo (apimančio italik., kelt., germ., balt. ir sl. kalbas) žodžiu].


    Rinkevičius Vytautas, 2015-01-05
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.