Išsami paieška

Įrašykite norimą žodį ar jo fragmentą į paieškos laukelį ir/arba pasirinkite pageidaujamus kriterijus. Spauskite „Ieškoti“.

Prieš naudojantis paieška, rekomenduojama susipažinti su jos aprašymu.

Leksika
Prūsiškas žodis:
Žodis visame etimologijos žodyno tekste:
Žodžio reikšmė:
Ar žodis yra paliudytas:
Ar žodis yra skolinys:
Morfologija
Kalbos dalis:
Daiktavardžio kamienas:
Giminė:
Bendrinis ar tikrinis:
Būdvardžio kamienas:
Kiekinis ar kelintinis:
Žodis turi šią paliudytą formą:
Rašyba

visi žodžiai
žodžiai su šiomis rašybos ypatybėmis: Su geminatomis
Su brūkšneliais
Su balsiniais digrafais
Žodžių daryba
Vediniai:
Priešdėliai:
Priesagos:
Pamatinis žodis:
Šaltiniai
Žodis paliudytas:
bet kuriame šaltinyje
pasirinktuose šaltiniuose: I katekizme
II katekizme
III katekizme
Elbingo žodynėlyje
Grunau žodynėlyje
Bazelio epigramoje
Maletius, Beschreibung der Sudawen
V. Mažiulio žodyno I leidimas
Prūsiško žodžio straipsnis I leidime yra
bet kurioje vietoje
nurodytoje vietoje:
tome puslapyje Žodis priskiriamas antraštinei raidei
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 288 psl.

piuclan

piuclan „sychel (Sichel) – pjautuvas“ E 547 nom. sg. neutr. = pr. *pjūklan < *pjūtlan „pjautuvas“ < balt. dial. *pjūtla(n) „instrumentas pjauti“ (nom. sg. neutr.) > lie. (Vak. Liet.) pjū́klas „piela (Säge); pjautuvas“ [LKŽ X 42; jis reikšme „pjautuvas“ (iš Bretkūno raštų) – matyt prūsizmas].
Balt. dial. *pjūtla(n) „instrumentas pjauti“ – sufikso *-tla- (žr. s. v. gurcle) vedinys iš verb. (inf.) balt. *pjū- „pjauti“ [plg. subst. lie. pjū́tis (pjūtìs) „pjovimas“ LKŽ X 44], egzistavusio greta lyties (ne inf.) balt. *pjāu- (plg. s. v. krūt); iš čia išriedėjo ir verb. (inf.) lie. pjáu-ti = la. pļaũ-t. Plg. dar pr. ež. Gertepeawne (1406 m., žr. Gerullis ON 40) su -peawne, suponuojančiu subst. pr. *pjaunē (ar *pjaunīs) = lie. dial. pjaunė̃ (pjaunỹs) „krūmokšnių priaugusi pjaunama pieva, loma“ (LKŽ X 886t.).
Tas verb. balt. *pjū- (inf.)/*pjāu- „pjauti“ < *pū-/*pēu- „t. p.“ yra turbūt iš verb. ide. *pHu̯-/*peHu̯- „t. p.“ (plg. Pokorny IEW I 827).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Beekes EDG 1144, 1245t., 1248t.; Mayrhofer EWA II 171; Rix LIV 481t.; Smoczyński HL 80, SEJL 466t.; Vaan EDL 451t.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.