Pomizania (dk., 1231 m.), Pomesania (dk., 1247 m.) ir kt. (žr. Gerullis ON 130, Būga RR III 113) – dk. variantai vienõs prūsų žemės (srities) pavadinimo [„(vok.) Pomesanien“], apslavinto (apie tai žr. Gerullis l. c., Būga l. c.) iš pr. lyties, kurią Būga (l. c.) sulietuvino į (lie.) Pamedė̃. Šios žemės (srities) gyventojai vadinosi matyt pr. *pamedinai (ar *pamedinʹai < *pamedinjai) „Pamedės prūsai“ [lietuviškai būtų ne pamedė́nai „t. p.“ (sic. Būga l. c.), o pamedìnai (ar pamedìniai) „t. p.“], plg. pr. *pagudinai (ar *pagudinʹai) „Pagudės prūsai“ (žr. s. v. Pogusania).
Tuose minėto pavadinimo (apslavinto) dk. variantuose slypi, man rodos, ne (žemės vardas) pr. *Pamedjan „Pamedė“ (i̯o-kamienis, neutr.) < (appell.) subst. pr. *pamedjan „pagirys, pamiškė“ (sic Gerullis l. c., Būga l. c.), o (žemės vardas) pr. *Pamedē „Pamedė“ (ar su kitokiu kamiengaliu) < pr. gvv. *Pamedē < pr. up. *Pamedē (plg. PKP I 16, išn. 46). Šis pr. upėvardis yra matyt iš *„intakas upės su jos vardo šaknimi pr. *Med-“ (plg. s. v. v. Passeria, Pogusania) – prefikso pr. *pa- 324 „pa-“ (žr. pa-) vedinys iš vak. balt. (up.) *Med- (t. y. iš tokios šaknies vak. balt. upėvardžio), plg. lie. (up.) Mẽd-upis = la. (up.) Me̹d-upis ir kt. (dėl medžiagos žr. Vanagas HŽ 208), nors jų šaknies kilmė nėra visai aiški (žr. Vanagas l. c.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 323–324 psl.
Papildymai / Komentarai
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.