Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė

Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 326 psl.

popaikā „betriege (betrüge) – apgauna, pavilioja“ III 55₂₀ [39₃] (= priegautu „prigáutų, apgáutų“ VE 22₁₅) praes. 3 pl., kurį vieni baltistai taiso į *popaikū (Trautmann AS 405), kiti – į *popaika (Berneker PS 215t., Wijk Apr. Stud. 135, Schmid Verb. 30).
Man rodos, kad pr. (III 55₂₀) popaikā taisytinas į *popaiku (ar į *popaikū?) = pr. (III) *papaikŭ (ar *papaikū?) < *-ū (nekirčiuotas) < *-ā. Čia (III 55₂₀) popaikā finalinis -ā (vietoj *-u) atsirado dėl progresyvios atrakcijos iš frazėje (III 55₂₀) popaikā bhe perweddā esančio perweddā (t. y. iš jo finalinio -ā, plg. Berneker l. c., Schmid l. c.).
Toliau žr. s. v. paikemmai.

Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Vartotojas: Slaptažodis:

Naujas vartotojas

Vartotojo vardas / User name
Slaptažodis / Password
Pavardė / Last name
Vardas / First name
El. paštas / E-mail
Mokslo institucija / Affiliation

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.