saxsto „rone – rąstas“ E 631 [saxto (Būga RR I 599, Endzelīns SV 243, Kaukienė LVI I 27, 124) – klaidingai] nom. sg. fem. = pr. *sakstɔ̄, t. y. *sakstā. Vok. (E 631) rone = v. v. a. rone (ron) „umgestürzter Baumstamm, Klotz“ (Lex 171) bei v. v. ž. rone „abgehauener Baumstamm, Knüttel“ (Trautmann AS 420), Ryt. Pr. vok. Rahn/Rohn „Stück Bauholz, noch unbeschlagener Baumstamm“ (Frischbier PW II 210) → lie. dial. (Vak. Liet.) rónas „storas, lygus rąstas, iš kurio pjaunamos lentos“ (LKŽ XI 829). Vadinasi, pr. (E 631) saxsto = „rąstas“ (= „rónas, rąstas“ Būga RR II 315, „бревно“ op. cit. I 599, II 561 ir „šiekšta“ op. cit. III 627).
Pr. saxsto vieni tyrinėtojai gretino su lie. šakà „Ast, Zweig“ ir pan. (Berneker PS 317, Būga RR I 599, plg. Trautmann l. c., 41 Endzelīns l. c.), kiti (taisydami saxsto į saixsto) – su lie. šíekšta „entwurzelter Baumstamm“ ir pan. (Būga Aist. St. 165, plg. Trautmann l. c., Endzelīns l. c.), treti – su lie. šẽkštis „kartelė, statoma į vežimo šonus, kad daugiau tilptų“ (Būga l. c., II 315, 561, plg. Endzelīns l. c.) ir net su rus. шест „kartis, virpstas“ (Būga RR I 599, II 315, bet žr. ME III 858, Vasmer ESRJ IV 432t., Fraenkel LEW 980). Tačiau iš visų tų gretinimų, iš kurių patikimesnis yra gretinimas su lie. dial. šẽkštis (žr. toliau), nėra daug naudos jau ir dėl to, kad jie neparemti žodžių darybos analize. Taigi reikia pritarti Endzelynui (SV 243), kad pr. (E 631) saxsto – „bez drošas etimoloģijas“ (žr. ir Fraenkel LEW 980).
Neseniai iškelta dėmesio verta nuomonė: pr. *sakstā „rąstas“ esąs iš *„nukirstas“ – sufikso *-stā vedinys iš verb. pr. *sek-/*sēk- „pjauti, kirsti“ < balt.-sl.*sek-/*sēk- „t. p.“ < ide. *sek- „t. p.“ (dėl jo žr. Pokorny IEW I 895t. s. v. 2. sek-), žr. Kaukienė LVI I 27, 124 [tik čia nekalbama apie minėtą lie. dial. šẽkštis (Būga l. c.), dėl kurio žr. toliau].
Manyčiau, kad subst. pr. *sakstā „rąstas“ yra iš nomen acti < nomen actionis *„nupjovimas, nukirtimas“ [plg. subst. lie. naštà „nešulys“ < *naš-(s)tā „nešimas“ ← verb. neš- „nešti“]. Panašios semantinės kilmė̃s ir subst. (masc.) lie. rą̃stas „umgehauener Baumstamm“ (plg. Fraenkel LEW 722 s. v. rę̃sti), kuris turbūt iš subst. (neutr.!) *rant-(s)tan „(api)pjovimas ir pan.“; dėl subst. (fem.!) pr. *sak-stā: subst. (neutr.!) lie. *rant-(s)tan plg. s. v. sosto.
Pr. *sakstā „rąstas“ giminaičiu laikytinas (žr. anksčiau) lie. dial. (žem.) šẽkštis „tam tikra kartelė“ (plačiau dėl jo reikšmės žr. LKŽ XIV 618), kuris (i̯o-kamienis) yra matyt (su š-, asimiliuotu iš *s-) iš subst. (i-kamienio) lie. dial. *sekšti- „(at)pjovimas, (at)kirtimas“ (dėl lie. i-kamienių subst. → io-kamienių subst. plg. Skardžius ŽD 328), o šis – sufikso *-sti- > -šti- vedinys iš verb. lie. *sek-/*sēk- „pjauti, kirsti“ (→ lie. dial. -sė́k-ti, žr. Fraenkel LEW 773 s. v. -sė́kti) < balt.-sl. *sek-/*sēk- „t. p.“ (žr. anksčiau). Žr. dar s. v. saxtis.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 40–41 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 109; Smoczyński SEJL 634t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.