Išsami paieška

Įrašykite norimą žodį ar jo fragmentą į paieškos laukelį ir/arba pasirinkite pageidaujamus kriterijus. Spauskite „Ieškoti“.

Prieš naudojantis paieška, rekomenduojama susipažinti su jos aprašymu.

Leksika
Prūsiškas žodis:
Žodis visame etimologijos žodyno tekste:
Žodžio reikšmė:
Ar žodis yra paliudytas:
Ar žodis yra skolinys:
Morfologija
Kalbos dalis:
Daiktavardžio kamienas:
Giminė:
Bendrinis ar tikrinis:
Būdvardžio kamienas:
Kiekinis ar kelintinis:
Žodis turi šią paliudytą formą:
Rašyba

visi žodžiai
žodžiai su šiomis rašybos ypatybėmis: Su geminatomis
Su brūkšneliais
Su balsiniais digrafais
Žodžių daryba
Vediniai:
Priešdėliai:
Priesagos:
Pamatinis žodis:
Šaltiniai
Žodis paliudytas:
bet kuriame šaltinyje
pasirinktuose šaltiniuose: I katekizme
II katekizme
III katekizme
Elbingo žodynėlyje
Grunau žodynėlyje
Bazelio epigramoje
Maletius, Beschreibung der Sudawen
V. Mažiulio žodyno I leidimas
Prūsiško žodžio straipsnis I leidime yra
bet kurioje vietoje
nurodytoje vietoje:
tome puslapyje Žodis priskiriamas antraštinei raidei
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 172–174 psl.

dagis

dagis „somer (Sommer) – vasara“ E 13 nom. sg. = *dagis < *dagas (tai aiškiai rodo daga-, žr. dagagaydis) – fleksijos vedinys (su šaknies balsio apofonija) iš pr. *deg-tvei „degti“ = lie. dèg-ti, la. deg-t, sl. *deg- [> *geg-ǫ > s. sl. žeg-ǫ „deg(in)u“ ir kt.] : s. ind. dáh-ati „dega“, alb. djek „deginu“ (< *degō) ir kt. < ide. *dhegh- „degti“ (Pokorny IEW I 240t.). Pr. *dagas „vasara“ = lie. (dèg-ti ) dial. dãgas „degi(ni)mas, (vasaros) kaitra“ (LKŽ II² 208), plg. germ. [*deg- „(degti >) šviesti“ ] *daga- „diena“ (> go. dags „t. p.“ ir kt.), s. ind. [dá(g)h- „degti“ ] dāhaḥ „degimas, karštis“, ni-dāgháḥ „karštis, vasara“ ir pan.
Lie. dial. dãgas „degi(ni)mas, (vasaros) kaitra“ ir ypač „derlius, branda, pjūtis“ (taip pat lie. dial. dagà „t. p.“, plg. dar dagóti „imti, valyti derlių“ bei dagúoti „t. p.“, žr. LKŽ II² 208–212) – tokių (ar pan., bet ne kitokių!) reikšmių žodis lie. dial. dãgas (resp. dagà), sutinkamas buvusių vak. baltų (= prūsų-jotvingių-kuršių, žr. Mažiulis – Iš lietuvių etnogenezės. V., 1981, p. 6) teritorijose ar jų kaimynystėje, yra matyt vak. baltų substrato (arba ir adstrato) reliktas (plg. Mažiulis ABSl IX 67t.), t. y. skolinys iš vak. balt. *dagas „vasara, jos karštis“ (resp. *dagā „t. p.“), turėjusio ir tolimesnių reikšmių: „vasaros karštymečio 173 darbai“ „vasaros darbymetis“ „javapjūtė“ „derlius“. Tas pats vak. balt. *dagas turbūt slypi ir žodyje lie. dial. atúodogiai „Sommerrogen“ (bei jo perdirbiniuose lie. dial. atúodaugiai „t. p.“, atúodugiai „t. p.“, LKŽ I 443), kuris sutinkamas irgi maždaug tose pačiose teritorijose kaip minėtų reikšmių lie. dãgas resp. dagà (taip pat minėtieji lie. dial. dagòtì, dagúoti ir pan.); šis nelabai aiškiõs darybos lie. dial. atúodogiai galėtų būti iš *„tą pačią vasarą (tais pačiais metais po sėjimo) subręstantys rugiai“ (plg. lie. dial. adv. atúodiena „toj pačioj dienoj“ LKŽ I² 443) – prefikso atúo- vedinys iš vak. balt. *daga- „vasara, jos karštis“. Kaip ten bebūtų, tačiau manyti, kad pr. *dagas „vasara“ dėl lie. dial. atúodogiai esąs bendrabaltiškas vasaros pavadinimas (Eckert LKK VIII 148), negalima (plg. ir Toporov PJ I 286t.). Iš lie. vãsarapavãsaris bei la. vasarapavasaris spėti, kad greta pr. *dagas „vasara“ (> dagis E) buvęs ir pr. *padagīs „pavasaris“ (Toporov l. c.), taip pat nėra pamato.
Jau pats ryt. balt. (= lie.-la.) *pavasarīs „pavasaris“ = „metas prieš ateinant vasarai“ (Urbutis Blt III 234; plg. slavų tipologines paraleles, žr. Eckert LKK VIII 151tt.) kartu su savo pamatiniu žodžiu ryt. balt. *vasarā „vasara“ aiškiausiai rodo, kad visai neseniai čia egzistavo vienas žodis – ryt. balt. *vasarāpavasaris – vasara“ (plg. ir Toporov PJ I 286t.). Jis visais atžvilgiais (ir semantiniu!) yra, be abejo, archajiškas (ne inovaciškas!) – bendrabaltiškas žodis, kilęs iš balt. *vaserāpavasaris – vasara“ (dėl *-er- plg. lie. dial. pavãseris „pavasaris“ ir kt., žr. Būga RR III 853, Skardžius ŽD 303, Eckert LKK VIII 145t.) < balt. *veserā „t. p.“. Kai iš vak. balt. *dagas „degi(ni)mas, (vasaros) kaitra“ (= lie. dial. dãgas „t. p.“) atsirado vak. balt. *dagasvasara“, tuomet vak. balt. (*veserā >) *vasarā „pavasaris – vasara“ išvirto į vak. balt. *vasarāpavasaris“ (jeigu, pvz., E autorius jį būtų užfiksavęs, turėtume pr. *wassaropavasaris“ E); plg. sl. *vesnāpavasaris – vasara“ (žr. toliau), kuris, atsiradus naujam vasaros pavadinimui (davusiam, pvz., rus. лето „vasara“ ir pan.), virto į sl. *vesnāpavasaris“. Balt. *veserā „pavasaris – vasara“ ir sl. *vesnā „t. p.“ suponuoja heteroklitą balt.-sl. *veser (nom.-acc. 174 sg. neutr.)/*vesn- „t. p.“ – nomen abstractum, prie kurio buvo prilipdytas ano meto balt.-sl. abstraktų darybai būdingas formantas (sufiksas) *; tai įvyko greičiausiai dėl to ir tada, kai pirmykštis balt.-sl. *źeim/źeim- „žiema“ [< ide. *gheim/*gh(e)im-, dėl jo žr. s. v. v. gaylis, gēide, semo] buvo išplėstas to paties formanto *, t. y.: balt.-sl. *źeim/źeim- „žiema“ + * > źeimā „t. p.“. Balt.-sl. *veser/*vesn- „pavasaris – vasara“ yra matyt perdirbtas iš senesnio balt.-sl. *vesir/*vesn- „t. p.“ < ide. *u̯esr̥/*u̯esn- „pavasaris – vasara“ (įprasta jam atstatyti kitokią reikšmę – „pavasaris“, žr., pvz., Pokorny IEW I 1174) > gr. ἔαρ „pavasaris“ arm. garown „t. p.“ (< *u̯esr-) ir kt. (žr. Pokorny l. c), kurių reikšmė „pavasaris“ atsirado (iš *„pavasaris – vasara“) panašiai kaip ir minėtiems vak. balt. *vasarā „pavasaris“, sl. *vesnā „t. p.“.
Reikia pabrėžti, kad ne tik ide. prokalbėje, bet dar ir balt.-sl. prokalbėje metų laikams pavadinti bus buvę ne keturi žodžiai (atskiri!) – „žiema“, „pavasaris“, „vasara“ (jo aiškiai nebuvo), „ruduo“ (jis reiškė ne „rudenį“, o „javapjūtę“, žr. s. v. assanis), o tik du: a) „žiema“, tiksliau, – „metų laikas, prasidedantis atšalimu bei snigimu“(žr. s. v. semo) ir b) „pavasaris – vasara“, tiksliau, – „metų laikas, prasidedantis atšilimu (pavasariu)“. Ide. *u̯esr̥/u̯esn- „metų laikas, prasidedantis atšilimu (pavasariu) – saulės šildančiu (t. y. nebe žiemišku) švietimu“ iš kilmės laikytinas nomen abstractum „šildantis švietimas“ (iš čia, pvz., s. ind. vāsar-áḥ „morgendlich leuchtend; diena“) – formanto *-r/n- vediniu iš verb. ide. *(a)u(e)s- „šildančiai šviesti“, kurio veldiniai yra het. auš-zi „jis žiūri“ (< *„šviesti“), lie. (*aus- >) aũš-ti „hell werden (vom anbrechenden Tag)“, s. ind. uccháti „aũšta, šviñta“, lie. (*aus- >) auš-rà „Morgenröte“, lo. aurōra „t. p.“ ir t. t. (plg. Pokorny IEW I 1174, 86t.). Ir antrasis ide. metų laikų pavadinimas – ide. *gheim/gh(e)im- „metų laikas, prasidedantis atšalimu bei snigimu“ atsirado iš *„švietimas“, tačiau ne iš *„šildantis švietimas“, o iš *„šaldantis švietimas“ < *„spindintis švietimas“ (žr. s. v. v. gēide, semo).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Adams DTB 733; Beekes EDG 1475t.; Cheung EDIV 53t.; Demiraj AE 138t.; Derksen EDSIL 554; Lehmann GED 87; Matzenauer BKAS 31; Mayrhofer EWA I 712; Mažiulis FsSchmid 321t.; Orel HGE 66; Rix LIV 133t.; Smoczyński SEJL 97t.; Witczak Blt XXXVI (1) 43tt.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.