Drewancz 1243, Drawanza 1243, Drawanta 1243, Drywancze 1287 (Gerullis ON 30t.) up. „Drewenz-Fluß, (lenk.) Drwęca“, įtekanti į Vyslą (prie Torunės). Šios upės vardas yra, be abejo, prūsiškas, ir jis skambėjo greičiausiai pr. *Druvinti̯ā (arba *Druvintā, plg. lie. *Drùvintas, žr. Būga RR I 501) > *Druvintʹā, kuris aplietuvintai – (up.) Druvinčià.
Vak. slavai šį pr. (up.) *Druvintʹā išvertė į (vak. sl.) *Druvintʹā > [jeigu buvo pr. *Druvintā, tai jį vak. slavai bus perdirbę į (vak. sl.) *Druvintʹā >] *Drъvęca > lenk. Drwęca, o iš šios (lenk.) lyties atsirado minėtos dk. lytys bei pats vok. Drewenz.
227 Manyti, kad tos dk. lytys atspindi pr. *Drev- ar *Drav- (Gerullis l. c., Toporov PJ I 370, Vanagas HŽ 90), negalima, kadangi: a) turime ne tik dk. Drew-/Draw- „Druvinčia“, bet ir Dryw- „t. p.“ (tai rodo šių dk. lyčių kilmę iš lenk. Drw-ęca), b) iš pr. *Drev-/*Drav- nebūtų atsiradęs lenk. Drw-ęca, c) lytyje dk. Drawanta vietoj afrikatos (lenk. -c- >) vok. -z- (= dk. Drawan-z-a) fakultatyviai atsirado -t- šią dk. lytį sulotyninant, d) su šita upe, įtekančia į Vyslą (netoli nuo Torunės), Kryžiuočių ordino žmonės susidūrė jau pačioje Torunėje – anuomet lenkų krašte.
Pr. up. *Druvinti̯ā (> *Druvintʹā) yra sufikso -int- vedinys iš balt. *drū̆-/*dreu- „bėgti, tekėti“, žr. s. v. Drusin.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 226–227 psl.
Papildymai / Komentarai
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.