eyswo „wunde (Wunde) – žaizda“ E 159 nom. sg. fem. = *eizvɔ̄, t. y. *eizvā < vak. balt. *eiźu̯ā „(į-, pra)dūrimas“ (plg., pvz., lie. įdūrìmas „…žaizda“) = „įplyšimas, atsiradęs iš (į-, pra)dūrimo“ [tiksliau: *„tai, kas vibruojant (į-, pra)durta“, žr. toliau] – substantyvu virtusi fem. lytis adjektyvo vak. balt. *eiźu̯a- „(pra)durtas“ (plg. s. v. aglo). Pastarasis suponuoja (tematizuotą) u-kamienį balt. *eiźu- „duriantis“, iš kurio turime ir (ryt.) balt. adj. (fem.) *eiźí (u-kam.) → subst. fem. *eiźī́ (ī-kam.) „(į-, pra)dūrimas“ (plg. s. v. ennoys) → la. ìeze „ledo įplyšimas“ ir pan. Buvo ir adj. balt. (-sl.) *aiźu- „duriantis“ [> lie. aižùs „aštrus, skaudus, duriantis“ LKŽ I² 48 s. v. 3., 4., 5. aižùs], iš kurio, t. y. iš adj. balt.-sl. *aiźu- → sl. *aiźu- + *-ā > adj. (fem.) *aiźu̯ā → subst. *aiźu̯ā išriedėjo s. sl. (ir kt.) jazva „žaizda; (į)dūrimas“; būta ir adj. balt. *ī̆źu- „duriamas, durtas“ (> lie. ižùs LKŽ IV 288), jo fem. lytis *ī̆źī́ (u-kam.) → subst. *ī̆źī́ (ī-kam.) „tai, kas atidurta, atplėšta“ → lie. yžià „ledo lytis“ (su pailgintu šaknies balsiu) bei yžė̃ „lupena“ = la. îze „įplyšimas“ ir pan. Egzistavo ir o-kamienis adj. balt. *aiźa- „duriantis“, kurio fem. (ā-kamienė) lytis virto į subst. ryt. balt. *aiźā „įdūrimas“ [> lie. áižà = la. aĩza „įplėšimas“ resp. („įplėšimas“ >) „atplaiša“], plg. la. ìe-za „ledo įplyšimas“, kuris panašiu būdu suponuoja ryt. balt. subst. *eiźā ← adj. *eiźa- „duriantis“. Iš adj. (ryt.) balt. *ī̆źa- „duriamas, durtas“ turime: jo a) fem. (ā-kam.) lytis *iźā́ → subst. *iźā́ „tai, kas atidurta, atplėšta“ (> lie. ižà „Eisscholle“) ir b) neutr. lytis *iźă → subst. *iźă (> lie. ìžas „Eisscholle“; plg. rus. dial. neutr. язво „aštrumà“ < *„tai, kas duria“). Darybinį santykį minėtų substantyvų ryt. balt. *eiźā : vak. balt. *eiźu̯ā bei ryt. balt. *aiźā : sl. *aiźu̯ā plg. su lie. ýda : ýdva „t. p.“ (žr. 248 s. v. ennoys). Visi minėti baltų ir slavų u- resp. a-kamieniai adjektyvai (davę ir minėtus subst.) yra vediniai iš balt.-sl. verb. *aiź-/*eiź- „vibruojant durti“ resp. *iź- „vibruojant būti duriamam“ (apie šias lytis žr. s. v. aysmis), kurių veldiniai – lie. *aižti → (frequent.) áižyti (*„durstyti, dažnai durti“ >) „aushülsen“ (plg. lie. *basti → badýti, žr. s. v. embaddusisi), eĩžti „aižyti“, iẽžti „t. p.“, éižėti „pleišėti, trūkinėti“, ìžti „t. p.“ ir pan.
Pr. eyswo su minėtais slavų ir kitų baltų žodžiais yra sugretinę ir kiti [Berneker SEW I 277 (pr. eyswo be reikalo skaitomas *aizvo); Trautmann AS 326 ir liter., BSW 68; Endzelīns SV 165; Fraenkel LEW 4; Toporov PJ II 22t. ir liter.; ESSJ VI 57 ir liter.], tačiau jie visi žiūrėjo, pasakytume, tik į tų žodžių etimologinį sugretinimą (betgi jo galimumas ir taip yra beveik savaime akivaizdus!), o ne į svarbiausią etimologijos problemą – į tų žodžių darybos istoriją.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 247–248 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Derksen EDSIL 155; Matzenauer BKAS 38; Smoczyński SEJL 228.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.