Alna 1251, Alne 1308, Alle 1415 (Gerullis ON 9) up., įtekanti į Priẽglių „Pregel, Преголя“ (žr. Pregora) prie Vėluvos „Wehlau, Знаменск“ (žr. Velowe). Dk. (1251) Alna (su fleksija lo. -a!) bei (1308) Alne (su vok. -e!) nerodo, kokio kamiengalio čia turime pr. hidronimą. Greičiausiai jis buvo ā-kamienis – pr. *Alnā [tikslus jo užrašymas būtų dk. (1251) *Alno], kurį lietuviai vadino Alnà (LUEV 219), lenkai perdirbo į Łana (iš čia rus. Лана), vokiečiai – į Alle; plg. dar vok. Allenstein (> lenk. Ołsztyn „Olštynas“), kuris yra gal iš pr. *Alnā-stab- (ar *Alnās-stab-) „Alnos akmuo ar akmenys“ (pr. stabis „Stein – akmuo“, žr.) arba iš pr. *Alnās-tein- „Alnos užutekis“ (dėl galimo pr. *tein- „užutekis ar pan.“ žr. Būga RR II 628t.). Pr. Alnā = jotv. *Alnā (> lie. Alnà Lzd., žr. Būga RR III 415) yra turbūt iš *„besilankstanti, bevingiuojanti“ – sufikso *-nā (adj.) vedinys iš (balt. =) ide. *e/ol- „lenkti (linkti)“ (dėl jo žr. s. v. v. alkunis, aloade), plg. Būga l. c. Šį vak. balt. *Alnā vesti iš „tekančioji“ (su balt. *e/al- „tekėti“ < ide. *e/ol- „t. p.“, plg. Būga l. c.) yra galbūt mažiau pàtikima. Bandymas jį laikyti gyvūniniu vietovardžiu (pvz. Gerullis l. c., Toporov PJ I 77t. ir liter.), man rodos, yra nepagrindžiamas (plg. Vanagas HŽ 40 ir liter.). Dėl pr. Alna žr. dar s. v. Elbinc.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 68 psl.
Papildymai / Komentarai
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.