332 geasnis „sneppe (Schnepfe) – perkūno oželis“ E 753 nom. sg. masc. = *gēsnīs (dėl -ea- = pr. *-ē- žr. Trautmann AS 120, Būga RR II 291). Pastaba dėl jo reikšmės: vok. (E 753) sneppe (pr. geasnis), šiaip jau galintis reikšti „Schnepfe“ = „slanka“ (PKP II 44) > kartu su vok. (E 754) groseneppe (pr. slanke) „große Schnepfe“ = „didžioji slanka“ (t. y. „tikroji slanka“ = „slanka“ = „scolopax rusticola L.“, žr. slanke) rodo, kad vok. (E 753) sneppe, vadinasi, ir pr. (E 753) geasnis buvo į slanką (tikrąją slanką) panašaus, bet už ją mažesnio paukščio pavadinimas. Pr. geasnis „sneppe“ bus buvęs greičiausiai „perkūno oželis“ (žr. ir Toporov PJ II 178): iš sėjikų (charadriidae) šeimos paukščių, panašių į slanką (tikrąją slanką), bet už ją mažesnių (Ivanauskas LP I² 265–276), žmonėms, rodos, geriausiai pažįstamas yra perkūno oželis – Capella gallinago (L.), žr. Ivanauskas LP I² 270–274.
Pr. geasnis = *gēsnīs „perkūno oželis“ kartu su la. dzēsnis „juodasis gandras; garnys“ (Berneker PS 251, 290, Trautmann AS 336, Būga RR III 206, Toporov l. c.) < kurš. *dzēsnīs „garnys ir pan.“ < *gēśnis „t. p.“ (plg. Būga l. c.) suponuoja balt. dial. *gē-śnīs „tam tikrą balsą, imituojamą interjekcija *gē, skleidžiantis paukštis“ – sufikso *-śn- vedinys iš interj. balt. *gē̆ (: *gā̆), žr. s. v. geeyse.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 332 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek Coll. Pr. II 10; Hinze LgB V–VI 167; Larsson FsKlingenschmitt 369; Matzenauer BKAS 45.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.