geauris „wasserrabe (Wasserrabe) – laukys“ E 757 nom. sg. masc. = *gʹāurīs (su cirkumfleksiniu *-āu- < *-aũ-). Pastaba: kadangi vok. (E 757) wasserrabe „Wasserrabe“ reikšmė nėra aiški, tai ir dėl pr. (E 757) geauris reikšmė̃s nėra vieningos nuomonės (žr. Trautmann AS 336, Endzelīns SV 175, Urbutis Blt II 182, Schmalstieg OP 20, Toporov PJ II 180t.).
Nežiūrint to, kad vok. (E 757) wasserrabe „Wasserrabe“ reikšmė nėra aiški [ji matyt ir E vertėjui prūsui (informantui) buvo neaiški, žr. toliau], vandens paukščio pavadinimui pr. (E 757) geauris suponuotina greičiausiai reikšmė „laukys (Fulica atra L.)“ (anksčiau spėjau kitaip, žr. PKP II 44). Pr. (E 757) geauris, eidamas po pr. (E 756) witwago (žr.), gali būti į pastarąjį panašus paukštis – vienas iš vandeninių vištų (Rallidae, žr. dar droanse). Iš jų žinomiausias yra laukys (žr. Ivanauskas LP II 102). E žodynėlio vertėjas prūsas (informantas), tiksliai nesuvokdamas vok. (E 757) 333 wasserrabe „Wasserrabe“ reikšmė̃s resp. šį vok. žodį suvokdamas kaip „vandens kranklys (varnas)“ = „tam tikras juodas didelis vandens paukštis“, vok. žodį E 757, einantį po vok. žodžio E 756 (žr. witwago), išvertė į pr. (E 757) „laukys“ (geauris), kuris yra juosvas (tamsiai pilkas, jo galva su kaklu beveik juoda) ir didžiausias iš vandeninių vištų (Ivanauskas l. c.).
Pr. geauris „laukys“ = *gʹāurīs kartu su lie. giaurỹs „ilgasnapė vištelė (Rallus aquaticus L.)“ (LKŽ III 282) yra iš balt. dial. *geurīs, o šis laikytinas onomatopėjinės kilmė̃s žodžiu – sufikso *-r- vediniu iš verb. balt.-sl. *geu-/*gau- „skleisti tam tikrą balsą, imituojamą interjekcijos *geu/*gau“ (dėl laukio balso žr. Ivanauskas LP II 105) ← interj. balt.-sl. *geu/*gau. Tas pats verb. balt.-sl. *geu-/*gau- < ide. *geu-/*gou- (← interj. ide. *geu/*gou) slypi žodžiuose lie. (dial.) gau-ti „staugti“, (Nesselmann Wrtb. 245), gaũ-sti „skambėti; ošti; zvimbti“, la. gaũ-st(ies) „sielotis, aimanuoti, guostis“, gaũra (gaũris) „naras (iš dalies ir kiti artimi vandens paukščiai)“ (ME I 611), gaũ-rêt „rėkauti“ ir kt., s. sl. gov-orъ „triukšmas, riksmas“, gov-oriti „шуметь; говорить“ ir kt., ags. ciēgan „šaukti“ (< *kau-jan), gr. γοάω „aimanuoju, skundžiuos“ (< *gou-) ir kt., žr. Fraenkel LEW 140t., Pokorny IEW I 403, Urbutis BEE I 28–30, Toporov PJ II 180tt.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 332–333 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek Coll. Pr. II 10; Hinze LgB V–VI 169; Larsson FsKlingenschmitt 370; Matzenauer BKAS 45.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.