Išsami paieška

Įrašykite norimą žodį ar jo fragmentą į paieškos laukelį ir/arba pasirinkite pageidaujamus kriterijus. Spauskite „Ieškoti“.

Prieš naudojantis paieška, rekomenduojama susipažinti su jos aprašymu.

Leksika
Prūsiškas žodis:
Žodis visame etimologijos žodyno tekste:
Žodžio reikšmė:
Ar žodis yra paliudytas:
Ar žodis yra skolinys:
Morfologija
Kalbos dalis:
Daiktavardžio kamienas:
Giminė:
Bendrinis ar tikrinis:
Būdvardžio kamienas:
Kiekinis ar kelintinis:
Žodis turi šią paliudytą formą:
Rašyba

visi žodžiai
žodžiai su šiomis rašybos ypatybėmis: Su geminatomis
Su brūkšneliais
Su balsiniais digrafais
Žodžių daryba
Vediniai:
Priešdėliai:
Priesagos:
Pamatinis žodis:
Šaltiniai
Žodis paliudytas:
bet kuriame šaltinyje
pasirinktuose šaltiniuose: I katekizme
II katekizme
III katekizme
Elbingo žodynėlyje
Grunau žodynėlyje
Bazelio epigramoje
Maletius, Beschreibung der Sudawen
V. Mažiulio žodyno I leidimas
Prūsiško žodžio straipsnis I leidime yra
bet kurioje vietoje
nurodytoje vietoje:
tome puslapyje Žodis priskiriamas antraštinei raidei
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 26–28 psl.

īnsan

īnsan „kurtze (kurze) – trumpą“ III 6711 [453] adj. acc. sg. masc. (= trumpa „trumpą“ VE 2719–20 acc. sg. fem.) suponuoja pr. (nom. sg. masc.) *īnss „trumpas“ < *īnsas „t. p.“ < vak. balt. *iñsa- „t. p.“ (su cirkumfleksiniu *in-) = ryt. balt. *ínsa- “t. p.“ (su akūtiniu *in-, galbūt iš cirkumfleksinio, plg. Būga RR II 421) > lie. į́sas „t. p.“ (LKŽ I 145), la. îss „t. p.“ (ME I 837). 27 Adj. balt. *insa- „trumpas“ iki šiol neturi etimologijos. Vienintelė hipotezė, mėginanti šį pr. žodį sieti su s. ind. īṣát „mažai, nedaug, prabėgomis“ (H. Petersson, Studien über die indogermanische Heteroklise. Lund 1921, p. 264), deja, nebuvo pagrįsta ir todėl jos, be Fraenkel LEW 187, niekas nepalaiko (žr. ir Toporov PJ III 51). Nepaisant to, šioje hipotezėje, man rodos, visgi yra šiek tiek racionalaus grūdo (žr. toliau).
Manau, kad adj. balt. *insa- yra vedinys iš verb. balt. *ins- “trumpėti“ (su infiksinės kilmės formantu *-n-) < verb. balt. (praes.) *ins- resp. (ne praes.) *ī̆s- „būti smarkiai judinamam, brukamam, sviedžiamam ir pan.“ (žr. toliau); plg., pvz., adj. balt. *trumpa- „trumpas“ (žr. s. v. Trumpa) – vedinį iš verb. balt. *trump- „trumpėti“ < verb. balt. (praes.) *trump- resp. (ne praes.) *trup- „trupėti, būti trupinamam“ (apie tai plačiau žr. Urbutis BEE I 88tt.). Čia abiem atvejais reikia atsižvelgti į indoeuropiečių kalboms įprastą pavadinimų „trumpėti“ resp. „trumpas“ sudarymą, paremtą suvokimu, kad daikto trumpumo ypatybė yra kokio nors veiksmo, mažinančio daikto ilgį, rezultatas (Urbutis l. c.). Toks veiksmas pirmuoju atveju (verb. balt. *ins- „trumpėti“ resp. adj. balt. *insa- „trumpas“) yra smarkus judinimas, brukimas bei sviedimas ir pan. (resp. iš to atsirandantis nudužimas ar nulūžimas ir pan.), o antruoju (verb. balt. *trump- „trumpėti“ resp. adj. balt. *trumpa- „trumpas“) – trupėjimas bei trupinimas, plg. Urbutis l. c.
Tas verb. balt. *ins-/*ī̆s- „būti smarkiai judinamam, brukamam, sviedžiamam ir pan.resp. *eis-*ī̆s- „smarkiai judinti, brukti, sviesti ir pan.“ yra iš verb. ide. *eis-/*ī̆s- „smarkiai judinti (judėti), brukti (būti brukamam), sviesti (būti sviedžiamam) ir pan.“ (dėl šio ide. archetipo bei jo reikšmės plg. Pokorny IEW I 299 s. v. 1. eis-) > s. ind. éṣ-ati „(jis) slysta, bėga, skuba“, iṣ-ṇā́-ti „(jis) judina, mojuoja, skub(in)a“ (su infiksiniu -nā-, plg. minėtą praes. lytį balt. *ins-), ī́ṣ-ate „(jis) skuba“, īṣ-át „mažai, nedaug, prabėgomis“ (plg. H. Petersson l. c.) < *„paskubomis“, iṣ-iráḥ „gaivus, šviežias, stiprus“, gr. dor. ἱαρός „tvirtas, žvalus“ (= s. ind. iṣiráḥ), lo. īra „pyktis“ (< *eis-ā), s. isl. eis-a „vorwärtsstürzen“, lie. ais-trà „heftige Leidenschaft“ (jį kitaip – man rodos, 28 nepatikimai – etimologizuoja Būga RR I 594) ir kt., žr. Pokorny IEW I 299tt. Atsargiai spėju, kad tas verb. ide. *eis-/*ī̆s- „smarkiai judinti (judėti) ir pan.< *(e)is(H)- gali būti determinatyvo *-s(H)- vedinys (plg. žinomąją E. Benveniste’o teoriją apie ide. žodžio šaknies struktūrą) iš verb. ide. *ei-/*i- „eiti“ (dėl jo žr. s. v. ēisei), turėjusio greičiausiai ne tik reikšmę („eiti“ =) „judėti iš vietos į vietą pėsčiomis, žingsniu“, bet ir kitokias reikšmes „judėti“.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Smoczyński LAV 177tt., SEJL 225.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.