instran „smer (Schmer) – riebalai“ E 133 nom. sg. neutr. = pr. *instran „t. p.“ Jo reikšmė, tiksliau sakant, yra „papjauto gyvulio riebalai (dar ne kaip valgis)“, plg. pr. (E) mynsis „riebalai – užtrinas (riebalai kaip valgis)“ (žr. mynsis).
Subst. pr. *instran „riebalai (papjauto gyvulio)“ (nom.-acc. sg. neutr.) bei la. dial. îstrs „inkstas“ (plg. îstri „inkstai“) yra matyt iš balt. (dial.) *instra (neutr.), kuris įprastai laikomas giminaičiu su germ. *instra (neutr. > v. v. ž. inster „papjauto gyvulio viduriai“ ir pan.), taip pat su ryt. balt. *insti̯ā (> lie. į́sčia „Schoß, Eingeweide“, ppr. pl.) resp. *ensti̯ā [(ar *enti̯ā) > la. ìekša „das Innere, Inwendige“, pl. ìekšas „Eingeweide“], žr. (arba plg.) Būga RR II 93 (ir 404), Endzelin KZ LII 121, ME I 838, Endzelīns SV 184, Fraenkel LEW 188 (s. v. į́sčios; ir liter.), Stang LS 25, 74, Toporov PJ III 54t. (ir liter.).
Minėtų baltų ir germanų žodžių kilmę lengviausia būtų paaiškinti remiantis K. Būgos hipoteze, pagal kurią tie žodžiai esą sufiksų išplėsta praep. ide. *ens (: *n̥s) „į“ > gr. (kret., arg.) ἐνς „t. p.“ = (at.) εἰς „t. p.“ (Būga RR I 93). Šitokia hipotezė yra labai abejotina, kadangi gr. ἐνς „į“ suponuoja greičiausiai ne ide. *ens „t. p.“, o gr. ἐν „į“ + -ς > ἐνς, žr. Frisk GEW I 471 (509) ir liter.
Už K. Būgos hipotezę populiaresnė yra ši: pr. instran bei v. v. ž. inster ir pan. turį neorganišką -s- resp. esą sietini su s. ind. āntrám „viduriai“ ir pan. (plačiau žr. Fraenkel l. c. ir liter., Toporov PJ III 55 ir liter.). Bet ir ši hipotezė nelabai patikima: įrodyti, kad tas -s- neorganiškas, iš tikrųjų vargu ar galima.
Man rodos, kad v. v. ž. inster (ir pan.) bei pr. instran yra germ.-balt.-sl. izoleksa: germ. (neutr.) *instră (> v. v. ž. inster ir pan.) gali būti (su įterptiniu -t-) iš *insră < ide. dial. (germ.-31 balt.-sl.) *int-trŏ (neutr.) > balt.-sl. (dial.) *instră (neutr. > pr. instran ir pan.), o tas ide. dial. *int-tro < *ind-tro – sufikso *-tro- vedinys iš verb. ide. *ind- „(pa)tinti, pusti, schwellen“ (su infiksinės kilmės sonantu *-n-), egzistavusio greta lyčių verb. ide. *id-/*eid-/*oid- „t. p.“ (Pokorny IEW I 774), žr. dar s. v. inxcze. Taigi pirmykštė (darybinė) šio ide. dial. *int-tro reikšmė bus buvusi „tai (vieta), kas patinę, papūtę, geschwollen“ (dėl ide. *-tro- žr. Brugmann KGr 335).
Manyčiau, kad iš to paties balt.-sl. *instră (neutr.), junginį *-str- (ne šaknies pradžioje!) slavams išvertus (pagal „atvirųjų skiemenų“ dėsnį) į *-tr-, atsirado sl. *intră > *ętro (jo kilmė iki šiol kitaip aiškinama, žr., pvz., ESSJ VI 72t. ir liter.) > bulg. ятро́ „kepenys“, s. rus. ятро „kepenys; viduriai“ ir pan. Šitą balt.-sl. *instră galbūt dar veikė kvazihomonimas – į s. ind. āntrám „viduriai“ panašus balt.-sl. žodis (dėl jo plg., pvz., ESSJ VI 72t. ir liter., Toporov PJ III 55 ir liter.), jeigu jis iš tikrųjų egzistavo.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 30–31 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Derksen EDSIL 158; Matzenauer BKAS 56; Mayrhofer EWA I 166t.; Orel HGE 84; Vaan EDL 306.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.