Išsami paieška

Įrašykite norimą žodį ar jo fragmentą į paieškos laukelį ir/arba pasirinkite pageidaujamus kriterijus. Spauskite „Ieškoti“.

Prieš naudojantis paieška, rekomenduojama susipažinti su jos aprašymu.

Leksika
Prūsiškas žodis:
Žodis visame etimologijos žodyno tekste:
Žodžio reikšmė:
Ar žodis yra paliudytas:
Ar žodis yra skolinys:
Morfologija
Kalbos dalis:
Daiktavardžio kamienas:
Giminė:
Bendrinis ar tikrinis:
Būdvardžio kamienas:
Kiekinis ar kelintinis:
Žodis turi šią paliudytą formą:
Rašyba

visi žodžiai
žodžiai su šiomis rašybos ypatybėmis: Su geminatomis
Su brūkšneliais
Su balsiniais digrafais
Žodžių daryba
Vediniai:
Priešdėliai:
Priesagos:
Pamatinis žodis:
Šaltiniai
Žodis paliudytas:
bet kuriame šaltinyje
pasirinktuose šaltiniuose: I katekizme
II katekizme
III katekizme
Elbingo žodynėlyje
Grunau žodynėlyje
Bazelio epigramoje
Maletius, Beschreibung der Sudawen
V. Mažiulio žodyno I leidimas
Prūsiško žodžio straipsnis I leidime yra
bet kurioje vietoje
nurodytoje vietoje:
tome puslapyje Žodis priskiriamas antraštinei raidei
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 45–46 psl.

ismigē

45 ismigē „entschlieff (entschlief) – užmigo“ III 10113 [6321] praet. 3 sg. (= ußmiga „užmigo“ VE 4818) = pr. *izmigē, plg. lie. dial. (Ds) išmìgo „sumigo“ (praet.pl., pvz.: vaikaĩ jau išmìgo „vaikai jau sumigo“) bei išmìgę (partic. praet. act., pvz.: visì jaũ išmìgę „visi jau sumigę“) – paprastai praet. ir pl. tantum (žr. dar LKŽ VIII 169 s. v. išmìgti). Turime verb. (inf.) pr. *mig-tvei „migti“, kuris, kaip ir lie. mìg-ti = la. mig-t „t. p.“, bus buvęs vartojamas paprastai su prefiksais (žr. dar enmigguns).
Nuomonei, kad lytis pr. *izmigē „užmigo“ suponuoja pr. *-mi-gējā (praet.) resp. (inf.) *migē- (Stang Vergl. Gr. 460, plg. Trautmann AS 290, Trautmann BSW 174), nepritaria pr. enmigguns (žr.): užfiksuota ne *enmiggēuns (plg. dergēuns, žr. dergē) ar *enmiggīuns [plg. *dergīuns ( dergēuns, žr. s. v. dergē), žr. Endzelīns SV 128], o būtent enmigguns. Pr. *izmigē „užmigo“ = (praef.) *iz- „iš-“ (žr. is-) + (praet.sg.) *migē „migo“ gali būti dial. lytis, vietoj senesnės (paprastai su tam tikrais prefiksais) pr. praet. (3 sg./pl.) *migā „t. p.“ [= lie. mìgo „t. p.“ – ne vien verb. intrans., bet ir verb. trans. (žr. LKŽ VIII 168tt.)!] atsiradusi panašiai kaip lie. dial. ìšlipė „išlipo“, iñkišè „įkišo“ ir pan. greta lie. išlìpo, įkìšo ir pan. (plg. Endzelīns SV 116). Taigi bus egzistavęs verbum (paprastai prefiksinis) pr. praes. (3 sg./pl.) *minga „(už)minga“ (= lie. miñga „t. p.“ resp. praet. (3 sg./pl.) *mìgā „(už)migo“ (= lie. mìgo „t. p.“, la. miga „t. p.“) bei inf. *mig-tvei „(už)migti“ (= lie. mìg-ti „t. p.“, la. mig-t „t. p.“), suponuojantis verb. (intrans.) balt. praes. *minga – praet. *migāinf. *mig- „(už)migti“ < *„merktis akims“ (intrans.) < *„mirksėti akims“ (intrans.) < *„mirgėti, mirksėti“; plg. sl. *mig- > *mьgnǫ-ti > bažn. rus. мегнути „mirksėti (akimis)“ ir pan. Tas balt. verbum atsirado turbūt greta verb. balt. praes. (3 sg./pl.) *meig-tipraet. (3 sg./pl.) *migā – inf. *mig- „mirgėti, mirksėti“ „mirksėti akis (akį); mirksėti akims“ (trans./intrans.) > *„(už)merkti akis (akį); merktis (užsimerkti) akims“ (trans./intrans.), kuris vėliau buvo perdirbtas į verb. balt. praes. (3 sg./pl.) *meig-tipraet. (3 sg./pl.) *meigā *meigājāinf. *meigā- „mirksėti akis (akį); mirksėti akims“ [plg. sl. *meig- > *miga-ti > rus. мига-ти „mirksėti (akimis)“ 46 ir pan.] > *„(už)merkti akis (akį); merktis (užsimerkti) akims“ (trans./intrans.) > „miegoti“ (intrans./trans.) > lie. praes. (3 sg./pl.) miẽg-ti [pr. meicte „schlaffen“ (GrA 59) bei „dormio“ (GrF 59) galėtų būti ne inf., o praes. (3 sg./pl.) pr. *meigti „miega“] – praet. miegójoinf. mieg-óti „schlafen“ (intrans./trans., žr. LKŽ VIII 137tt.). Žr. dar s. v. maiggun.
Iš minėto verb. balt. praes. (3 sg./pl.) *meĩg-tipraet. *migāinf. *mig- „mirgėti, mirksėti“ bus išriedėjęs verb. (trans.) balt. praes. (su metatoniniu akūtu, plg. Būga RR II 459) *méig-praet./inf. (su dėl tos metatonijos akūtiškai pailgintu balsiu) *mī́g- „smarkiai judinti; smarkiai spausti; smogti; ir pan.“ (dėl tokių reikšmių sąsajos su „mirgėti, mirksėti“ plg. Urbutis BEE I 60t.), kuris vėliau suskilo į du ryt. balt. verba: a) verb. (praes.-praet.-inf.) *méig- > lie. míeg-ti „smogti, trenkti; diegti“ (LKŽ VIII 141) = la. miêg-t „stark drücken; schlagen; laufen“ (ME II 651) ir b) verb. (praes.-praet.-inf.) *mī́g- > lie. mýg-ti „spausti; greitai eiti“ (LKŽ VIII 170tt.). Šio balt. verb. vedinys – verb. intens. (fregu.) balt. (inf.) *maigī- „spaudyti; ir pan.> lie. máigyti- „spaudyti, minkyti; grūsti“ (ir maigý-ti „t. p.“, žr. LKŽ VII 733tt.) = la. maîdzî-t „t. p.“ (ME II 548), žr. dar pelemaygis.
Turime verb. balt.-sl. *meig-/*mig- „mirgėti, mirksėti“ < ide. *meig-/*mig- „t. p.“ > v. v. ž. micken „stebėti“ (< *„hinblinzeln“) ir kt., žr. Trautmann BSW 174, Vasmer ESRJ II 618t., Fraenkel LEW 447t. s. v. v. miẽgas, míegti), Pokorny IEW I 712, Ivanov SBG 121.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Derksen EDSIL 316, 338t.; ESSJ XIX 26tt.; XXI 181t.; Rix LIV 427; Matzenauer BKAS 88; Mayrhofer EWA II 374t., 380tt.; Smoczyński LAV 236t., SEJL 395t.; Villanueva Svensson Blt XXXIX (2) 179tt.; Young Blt XLIII (2) 211tt.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.