*kargis – šitaip taisytinas kragis „heer (Heer) – kariuomenė“ E 410, subst. nom. sg. masc. Dėl to taisymo plg. *garbis (žr.), žr. Bezzenberger BB XXVIII 159; plg. dar karyago (žr.), kariausnan (žr.), cariawoytis (žr.). Čia raidės *-rg- atspindi turbūt jotaciškai suminkštintą priebalsį pr. *-rʹ-, ir dėl to parašymas *kargis „kariuomenė“ gali būti transkribuojamas į pr. *karʹīs „t. p.“ (plg. s. v. angurgis), kildintiną iš pr. *kar(i)jas „t. p.“ (su įterptiniu *-i- tarp *-r- ir *-j-) < *karjas „t. p.“, arba: *kargis = pr. *karʹis < *karjis (ar *karjs?) < *karjas [plg., pvz., pr. *deivas > *deivis (= deywis E, žr. deiwas) resp., pvz., pr. *kaukas > *kauks (= cawx E, žr. cawx)]; tuomet ir, pvz., angurgis reikėtų transkribuoti ne į pr. *angurʹīs (žr. angurgis), o į pr. *angurʹis < *angurj(i)s < *angurjas. Be to, *kargis (E) ir pan. raidžių *-rg- fonetinė vertė galėtų būti ne pr. *-rʹ-, o pr. *-rj- (žr. Karaliūnas LKK X 74, Levin SE 10, 47, plg. Toporov PJ III 221); tačiau man rodos, kad hipotezė apie joto išlikimą panašiose E žodžių pozicijose dar nėra geresnė už hipotezę, pagal kurią tų pozicijų jotas E dialekte jau buvo išnykęs.
Subst. (i̯o-kamienis) pr. *karjas „kariuomenė“ (nom. sg. masc.), kuris pr. šnektose bus turėjęs ir reikšmę „karas“ (žr. s. v. kariausnan), artimiausi giminaičiai yra substantyvai (masc.) lie. kãrias „kariuomenė; būrys, pulkas; karas“ (LKŽ V 280) = la. kaŗš „karas; kariuomenė“ (ME II 166), taip pat lie. kãris (su -is < -īs ← *-jas) „kariuomenė; karas“ (LKŽ V 287t. s. v. 1 kãris), be to, substantyvai (fem.) lie. karià „kariuomenė; karas“ (LKŽ V 280), lie. kãrė (su -ė ← *-jā) „karas“ (LKŽ V 275). Lie. karỹs „kareivis“ (LKŽ V 288) galėtų būti nesenas vedinys iš lie. kãras „Krieg“ (dėl jo žr. toliau), plg. Skardžius ŽD 62.
Iš minėtų pr.-lie.-la. substantyvų (išskyrus lie. karỹs „kareivis“) galima rekonstruoti subst. balt. *karja- „kariuomenė; karas“ (turbūt masc., plg. pr. *karjas „t. p.“ masc.) resp. *karjā- „t. p.“ 120 (fem.). Hipotezę, kad egzistavęs masc. balt. *karja- „kariuomenė“ ir neutr. balt. *karja- „karas“ (Fraenkel LPosn. IV 91t., Toporov PJ III 222), visgi nelengva įrodyti. Juk reikšmė „karas“ galėjo atsirasti iš „kariuomenė“ jau vien dėl to, kad tų dviejų reikšmių opozicija ne vienu atveju galėjo būti neutralizuota:, pvz., frazė lie. išėjo į kariúomenę ir frazė lie. išėjo į kãrą tam tikrais (nesunkiai suprantamais) kalbėjimo situacijos atvejais reiškia tą patį; plg. dar reikšmių „kariuomenė“ ir „karas“ sambūvį, pvz., žodyje (subst.) s. rus. рать.
Subst. (masc./fem.) balt. *karja-/*karjā- „kariuomenė; karas“ bus atsiradęs iš subst. balt. *karja-/*karjā- „kariško būrio žygis“ (dėl reikšmės žr. dar s. v. karyago) = *„vyrų grupės išvyka pasiplėšti ir pan.“, plg. Benveniste Vocab. I 111t. (tik čia kalbama ne apie subst. balt. *karja-, o apie subst. ide. *kori̯o-, bet šis, man rodos, neegzistavo kaip subst., žr. toliau). Subst. balt. *karja-/*karjā- „kariško būrio žygis“ vedu iš subst balt. *„tai, kas būdinga kariškam būriui“ [o tokio kariško būrio (anais – balt. prokalbės – laikais!) būdingiausia ypatybė jo žygis (žygiai) arba išvyka (išvykos) pasiplėšti ir pan.] < adj. balt. *karja- (*karjā-) „būdingas kariškam būriui“ < adj. ide. *kori̯o „t. p.“ Iš pastarojo, panašiai kaip baltų kalbose, lengvai galėjo išriedėti substantyvai: go. harjis „kariuomenė“, s. isl. herr „t. p.“ ir kt., v. air. cuire „būrys; kariuomenė“ ir kt., gr. *kori̯o- (> *koiro- → κοίρ-ανος „kariuomenės vadas, karalius“). Dėl čia pateiktos pačiõs ide. kalbų medžiagos žr., pvz.,: Pokorny IEW I 615, Gamkrelidze-Ivanov IJI II 741, Toporov PJ III 222tt. (ir liter.), be to, Endzelīns SV 189, Trautmann AS 362.
Adj. ide. *kori̯o- „būdingas kariškam būriui“ yra *-i̯o- sufikso vedinys turbūt iš subst. ide. *koro- „kariškas būrys“ (> balt. *kara- „kariškas būrys; karas“ > lie. kãras „Krieg; mūšio laukas; kariuomenė“ LKŽ V 263t.) < *„dalis, (pa)dalinys“ < *„atskyrimas“ [plg., pvz., rus. отделение „atskyrimas; (pa)dalinys (kariuomenės)“] – vedinys iš verb. ide. *(s)ker- „pjauti, (at)skirti…“ (kai kuo plg. Jēgers KZ LXXX 32, 48tt., kuriam neprieštarauja Toporov PJ III 224), dėl kurio žr. Pokorny IEW I 938tt.; 121 čia dėl semantinės evoliucijos plg., pvz., vok. Schar „būrys“ (= s. v. a. skara „t. p.“ ir kt.), kilusį irgi iš to paties verb. ide. *(s)ker- „pjauti, (at)skirti…“ (žr. dar s. v. v. kersle, kyrteis). Iš verb. ide. *(s)ker- „pjauti, (at)skirti…“ > verb. ind.-iran. *ker- „t. p.“ – matyt iš pastarojo [t. y. ne iš ide. *(s)-ker-] buvo išvestas [su indoiranėniškąja (ne indoeuropietiškąja!) kokybine bei kiekybine apofonija] subst. s. pers. kāra- „kariuomenė; liaudis“ (< *„kariškas būrys“). Ar sl. kalbose galima atsekti minėtų ide. *koro- resp. *kori̯o- liekanas (žr. Trautmann BSW 118, Toporov PJ III 223 ir liter.), tuo tarpu visgi nelengva pasakyti (plg., pvz., Fraenkel LEW 220, ESSJ XI 75).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 119–121 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Beekes EDG 732; Lehmann GED 177t.; Matasović EDPC 2148; Matzenauer BKAS 61t., 68; Orel HGE 163; Smoczyński SEJL 256.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.