kasschis „schos (Schoß) – duoklė (Tribut, Abgabe)“ III 9110 [5724] (= doni „duoklę“ VE 397) nom. sg. masc.; acc. sg. masc. kassin „schoß (Schoß) – duoklę“ III 916 [5722] (= doni „duoklę“ VE 395), „schos (Schoß) – t. p.“ III 919 [5724]. Čia turime subst. (i̯o-kamienio, masc.) formas pr. (III) *kašĭs (nom. sg.) ir 139 pr. (III) *kasin (acc. sg.); taigi rekonstrukcija (cituoju:) „[*kašis, *kasis; *kašin, *kasin]“ (Toporov PJ III 261, plg. ir Schmalstieg OP 53) yra netiksli. Forma pr. (III) *kašĭs (nom. sg.) su pr. *-š-, įsivestu iš kitų šio pr. žodžio (i̯o-kamienio!) paradigmos linksnių, yra vietoj senesnės (nom. sg.) *kasīs [: (gen. sg.) pr. *kašas (< *kasjas) ir pan.] greta pr. *kasin (acc. sg.); plg., pvz., s. v. v. angurgis, schis. Čia negalima užmiršti ir to, kad pr. kat-mų šnektų i̯o-kamienės paradigmos formos jau (t. y. XVI a. vid.) buvo smarkiai „sumišusios“ ypač su i-, ē- bei K-kamienių paradigmų formomis (žr., pvz., s. v. teisi). Taigi santykis formų pr. (III) *kašĭs (nom. sg.) ir pr. (III) *kasin (acc. sg.) tipologiškai panašus į tokį santykį, jeigu, pvz., greta lie. (i̯o-kamienės, acc. sg.) mẽdį būtų lie. (i̯o-kamienė, nom. sg.) *mẽdžis „medis“ [: mẽdžio (gen. sg.) ir pan.] vietoj lie. (i̯o-kamienės, nom. sg.) mẽdis (su -is < -īs).
Subst. (i̯o-kamienis masc.) pr. (nom. sg.) *kasīs „duoklė“ [ir, pvz., *kasin (acc. sg.), bet, pvz., *kašas (gen. sg.)] yra greičiausiai slavizmas [su pr. *-s- (+ *-ī- resp. *-i-) ← sl. *-š-] – iš s. lenk. (sl.) *košь (nom. sg. masc.) > lenk. kosz „pintinė (Korb, корзина); birių daiktų matas (miara ciał sypkich)“ (dėl jo bei dėl sl. *košь žr. Sławski SEP II 536tt., ESSJ XI 195t.), plg. Endzelīns FBR X 236, Toporov PJ III 259t. Pr. *kasīs „duoklė“ labai panašus į lie. (masc.) kašỹs „pintinė, krepšys“ (LKA I, Žemėl. Nr. 28), kuris yra taip pat slavizmas, plg. jo lytis lie. (masc.) kãšius „t. p.“, (fem.) kãšė „t. p.“, (fem.) kašìs (dėl jų žr. LKŽ V s. v. v.), žr. Fraenkel LEW 227 s. v. kãšė (ir liter.). Iš visa to reikia suponuoti, kad slavizmas pr. *kasīs „duoklė (Abgabe, Tribut)“, kuriam tokią reikšmę aiškiai rodo vok. (III 906) schoß „t. p.“ bei vok. (III 909 (2×)) schos „t. p.“, bus atsiradęs iš pr. *„tam tikras duoklės matas“ (plg. lenk. kosz „…birių daiktų matas“, žr. anksčiau) < pr. *„doklas (großer Korb), pintinė (Korb)“ [plg. lie. kãšė „pintinė; doklas“ (LKŽ V 397t.), žr. anksčiau] < pr. *„pintinė“ < sl. *„pintinė“. Dėl reikšmių „duoklė“ ir „doklas, pintinė“ sambūvio plg., pvz., lie. dõklė (dúoklė) „duoklė“ ir dóklė (dúoklas) „doklas“ (dėl jų žr. LKŽ II² s. v. v.), žr. ir Toporov PJ III 260. Spėti, kad lie. kašỹs (kãšė ir pan., žr. 140 anksčiau) galįs būti ir savas žodis (ne slavizmas) – iš balt. *kasja- = sl. *košь (Toporov l. c.), niekaip neišeina: lie. -š- (ka-š-ỹs, kã-š-ė ir pan.) negalėjo atsirasti iš balt. *-sj- (*ka-sj-a-). Manyti, kad su tuo lie. kašỹs (kãšė ir pan.) giminiuojasi lie. kóšis (košỹs) „kablys šienui pešti“ bei la. kàsis (Toporov l. c.), irgi nepàtikima, žr. ME II 204 s. v. kàsis.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 138–140 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 62.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.