bucawarne „holckro (Eichelhäher) – kėkštas“ E 723 nom. sg. fem. = *bukavarnē. Vok. holckro (E 723) yra iš holc „medis“ + kro „varna“ (plg. v. v. a. krâ „Krähe, varna“ Lex 114). Panašiõs darybinės reišmės yra ir pr. *bukavarnē (E 723) – iš *buka- „bukas (buko medis)“ (žr. bucus) + *-varnē „varna“ (žr. warne). Pats pr. *bukavarnē reiškė varnų šeimos paukštį – „kėkštą (garrulus glandiarius)“ (dėl šio paukščio žr. Ivanauskas LP III 88tt.); taip manė (daugiau ar mažiau abejodami): Nesselmann Thes. 23, Trautmann AS 315, Endzelīns SV 154. Vadinasi, kėkštas prūsams buvo „buko varna“, t. y. varnų šeimos paukštis, mėgstantis buką (taip pat ąžuolą, lazdyną) dėl jo gilių resp. riešutų (žr. Ivanauskas LP III 90). Bet ne mažiau giles bei riešutus mėgsta ir kitas varnų šeimos paukštis (panašus į kėkštą!) – riešutinė, arba juodasis kėkštas (Nucifraga caryocatactes L.; žr. Ivanauskas LP III 93); be to, prūsai turi žodį sarpis „nusbickel“ (žr.), kuris galėtų reikšti „riešutinę“ arba „kėkštą“. Kad sarpis buvo „riešutinė“, o bucawarne – „kėkštas“, leidžia spėti E kontekstas: holckro (E 723) yra varnų šeimos paukščių pavadinimų skyriuje (E 721 – E 726), – paukščių, žmonėms daugiau pažįstamų (dažniau matomų) už tuos paukščius, tarp kurių pavadinimų yra atsidūręs varnų šeimos paukščio pavadinimas nusbickel (E 746); kėkštas žmonėms pažįstamas (matomas) yra daugiau nei riešutinė (juodasis kėkštas), žr. Ivanauskas LP III 89, 93. 165 Taigi reikia manyti, kad holckro–bucawarne (E 723) reiškia „kėkštą“, o nusbickel–sarpis – „riešutinę“.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 164–165 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek Coll. Pr. II 9; Hinze LgB IV 187, V–VI 152t.; Larsson NCOP 42t.; Lašinytė Blt XLII (2) 251; Stundžia BJPM 40, BSI XVIII 197.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.