arelie „are (Adler) – erelis“ E 709. Vok. are (E 709) plg. su v. v. a. ar „Adler“ (Lex 7). Pr. arelie taisytinas į *arelis (plg. dar geytye, naricie) : lie. erẽlis, dial. arẽlis, la. ereļi (nom. pl., Evang. 1753 m., žr. Endzelīns LVG 244t.) resp. ḕrglis < *erdlis < *erlis (su išnykusiu balsiu tarp -r- ir -l-, žr. Endzelīns l. c.), sl. *orьlъ (lenk. orzeł, ček. orel ir kt.), go. ara „t. p.“ (n-kam.), kimr. eryr „t. p.“ (< *eriro-), korn., bret. er (< *ero-) „t. p.“, het. ḫaraš (gen. ḫaranaš) „t. p.“, gr. ὄρνις „paukštis“ ir kt. (Pokorny IEW I 325t.). Būgos (RR II 508) nuomone, pr. *arelis (kaip ir lie. dial. arẽlis) kildintinas iš balt. *erel- (t. y. su *e-) ir dėl to lygintinas, pvz., su kimr. eryr. Su šiuo prūsišku erelio pavadinimu Kiparsky’s (Neuphilol. Mitteil. XL 72tt.) sieja vieno viduramžių prancūzų rašto minimą XIV a. vartotos Prūsuose monetos (su erelio atvaizdu) pavadinimą harelavt (var.: arelare) ar (pl.) harelaz (var.: arelars).
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 90 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek Coll. Pr. II 8; Derksen EDSIL 376t.; ESSJ XXXII 232tt.; Hinze LgB V–VI 148t.; Kloekhorst EDHIL 301t.; Lehmann GED 40; Matasović EDPC 117t.; Nepokupnyj ALL LVI 44; Smoczyński SBS II 67t., SEJL 147.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.