smoy „man (Mensch) – žmogus (vyras)“ E 187 nom. sg. masc. = pr. *zmōi̯ [vok. (E 187) man = v. v. a. man „Mensch“ Lex 133] yra iš senesnio pr. *zmō (su pridėtu *-i) < balt. *źmō „žmogus“ > lie. žmuõ „t. p.“ (pvz. DP, žr. Būga RR II 336) bei lie. dial. (žmuõ + i) žmuõi̯ „t. p.“ (Lazūnai), žr. Skardžius ŽD 296, Fraenkel LEW 1320 ir liter., Stang Vergl. Gr 225t., Zinkevičius LD 256t.
Subst. (K-kamienis nom. sg. masc.) balt. *źmō̃ „žmogus“ kildintinas iš *źmṓn „t. p.“ (su akūtiniu *-ṓ-!) < (subst.) „der Irdische (žemiškasis)“, laikytino vediniu (n-kamieniu) iš senovinio subst. (K-kamienio neutr., sg. tantum) lyties balt.-sl. *źm- „žemė“ (dėl šios lyties žr. s. v. same). Plg. tai, kad žodžių „žmogus“ < „der Irdische“ atsirado ir kituose ide. dialektuose (žr., pvz., Pokorny IEW I 415, Gamkrelidze-Ivanov IJI II 821); bet tie žodžiai atsirado matyt ne ide. (prokalbės) laikais (taip manoma, žr. ir, pvz., Gamkrelidze-Ivanov l. c.), o gerokai vėliau – kai kuriuose (ne visuose!) ide. dialektuose: šitaip suponuotina jau vien dėl to, kad tų žodžių daryba vis dėlto nėra vienoda.
Su lie. dial. žmuõ „žmogus“ (balt. *źmõn „t. p.“) visi teisingai sieja lytis pr. *smūni (ir kt., žr. s. v. smūni), lie. żmûni „žmogų“ (DP, acc. sg. ir kt.), žmónės (pl. tantum), žmogùs, žmonà. Tačiau tų lyčių daryba ir ypač jų šaknies vokalizmo santykiai iki šiol nėra aiškūs (žr. Stang l. c.).
Manyčiau, kad subst. (K-kamienio masc., ne sg. tantum) balt. *źmṓn „žmogus“ (> *źmō „t. p.“) paradigma (K-kamienė) turėjo formas, pvz.: a) gen. sg. *źmṓn-ès (su nekirčiuotu *-ṓ-), vėliau virtusi į *źmā́n-ès (= *źmɔ̄n-ès), b) acc. sg. *źmṓn-in (su kirčiuotu *-ṓ-), egzistavusi kurį laiką ir toliau, c) gen. pl. *źmṓn-ō̃n (su nekirčiuotu šakniniu *-ṓ-), vėliau virtusi į *źmā́n-ō̃n (= *źmɔ̄n-ō̃n), ir kt.; dėl nekirčiuoto balt. *ō virtimo į vėlyvesnį balt. *ā (t. y. *ɔ̄) žr. Mažiulis BS 23t. 133 To subst. paradigmos šakninis variantas [su nekirčiuotu (*-ō->) *-ā- = *-ɔ̄-] vėliau buvo apibendrintas (plg. Mažiulis l. c.), t. y. šitaip visoje paradigmoje (K-kamienėje), išskyrus balt. *źmṓn > *źmō (nom. sg.), atsirado balt. źmā́n-; panašiu būdu ir [balt. (*źmṓn >) *źmō (nom. sg.) + balt. dial. *-gu- >] balt. dial. *źmōgu- išvirto į balt. dial. *źmāgu- (= *źmɔ̄gu-) > lie. žmogùs. Iš tos lyties (K-kamienės) balt. *źmā́n- „žmogus“ – fleksijos vedinys adj. (fem.) balt. dial. (*źmān- + *-ā́ >) *źmā́nā́ „žmogiškoji“ > subst. (balt. dial.) *źmā́nā́ „žmona“ > lie. žmonà.
Lie. (DP) żmûni „žmogų“ (acc. sg.) yra matyt lie. dial. žmun- (plg. Specht KZ XL 281, Stang l. c. ir liter.), kuris yra veikiausiai lie. dial. naujadaras vietoj lie. žmon-: pagal apofoninį u-diftongų lie. uõ (cirkumfleksinis!): u (nulinis u-diftongas) santykį [(jis buvo tik lie.-la., o ne ir pr. dialektuose), žr. Mažiulis BS 43tt.] galėjo greta lie. (nom. sg.) žm-uõ (su cirkumfleksiniu –uõ!) atsirasti lie. dial. žm-u-n- vietoj senesnio lie. žmon-.
Taigi žodžio balt. „žmogus“ paradigma (K-kamienė, masc.) vėlyvosios balt. prokalbės laikais bus atrodžiusi taip: balt. *źmō (nom. sg.), *źmā́nin (acc. sg.), *źmān-ès (gen. sg.) …*źmā́nes (nom. pl.), *źmā́n-ī́s (acc. pl.) ir kt. Ši paradigma išvirto pr. E dialekte į pluralinę i-kamienę (masc.) *zmāni- (žr. smūni) ir singularinę (masc.) *zmānenavina- „žmogus“ [greta senosios formos nom. sg. masc. pr. (E) dial. *zmō „t. p.“], dėl kurios žr. *smonenawins. Ta balt. paradigma pr. III dialekte virto į pluralinę i-kamienę (*zmāni->) *zmūni- (žr. smūni) ir singularinę *zmūnenta- „žmogus“ ir pan. (žr. smunents, smunentinan). Plg. paradigmą – singularinę (masc.) lie. žmogu- „žmogus“ (greta senosios formos nom. sg. lie. dial. žmuõ „t. p.“) ir pluralinę (masc.) i-kamienę (masc.) lie. žmoni- „žmonės“ [plg. lie. dial. žmónys (nom. pl.), žr. Skardžius ŽD 297, Skardžius IF LXII 163t.], perdirbtą į ē-kamienę pluralinę lie. (masc. ir dial. fem.) žmónė- (žmónės ir kt.).
Pastaba. Iš viso to, kas anksčiau pasakyta, išplaukia ir tokia 134 išvada: hipotezė, žodžių lie. žmónės ir žmonà balsį –o- kildinanti iš ide. *-ā- (Būga RR II 369), yra nepatikimà.
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 132–134 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Bammesberger Blt XXXIV (1) 89tt.; Lehmann GED 163; Matasović EDPC 156; Matzenauer BKAS 119; Mažiulis Blt XXVII (2) 58; Orel HGE 146; Smoczyński Coll. Pr. I 51; ALL XLIII 18tt.; SEJL 790t.; Vaan EDL 287.
Lit.: Oettinger LPH 184 [atsargiai laikomas potencialiu specifiniu š. vak. ide. arealo (apimančio italik., kelt., germ., balt. ir sl. kalbas) žodžiu].
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.