clenan „kleet (Speicher…) – svirnas“ E 194 subst. nom.-acc. sg. neutr. = pr. *klēnan. Greta pr. *klēnan „svirnas“ (ne „klėtis“, o būtent „svirnas“, žr. toliau ir ypač šio straipsnio pabaigą) bus egzistavęs pr. *klētis „klėtis“ (žr. toliau). Šių dviejų gana artimų pr. sinonimų papildomoji distribucija (semantinė) bus buvusi panaši į lie. svir̃nas (svìrna) bei klė́tis: „XVI a. rašytiniai šaltiniai rodo, kad svirnas daugiau buvo skirtas javams, klėtis – miegoti ir drabužiams laikyti“ (Dundulienė Liet. Etn. 114, plg. dar – „kai grūdus pila, sako svir̃nas, kai gulti eina – klė́tė“ LKA I 47); maždaug tokia semantinė distribucija toliau šiame straipsnyje 215 suteikiama žodžiams (artimiems sinonimams) „klėtis“ ir „svirnas“. Reikia pridurti, kad pr. (E 194) clenan etimologija iki šiol yra visai neaiški, žr. ir Toporov PJ IV 57tt. (ir liter.); bandymas pr. (E 194) clenan taisyti į *cletan (Trautmann AS 360, Toporov l. c.) arba šio clenan = pr. *klēnan segmentą pr. *-nan kildinti kontaminaciškai iš pr. *-tis (Endzelīns SV 195) yra aiškiai nepatikimas.
Vok. (E 194) kleet, laikytinas matyt slavizmu (iš sl. *kletь, žr. Bielfeldt Donum Balt. 52t.), bus buvęs „klėtis“ ir „svirnas“ (sl. *klětь buvo ir „klėtis“ ir „svirnas“!). Plg. Ryt. Pr. vok. Klête „in Litauen ein kleines Nebengebäude auf dem Hofe, in welchem Vorräte von Getreide, auch Kleider, Betten … aufbewahrt werden, auch befindet sich darin zuweilen ein Zimmer zur Aufnahme von Gästen“ (Frischbier PW I 377; daugiau medžiagos dėl Ryt. Pr. vok. Klete žr. Toporov l. c.), kuris daugelyje Ryt. Pr. vok. šnektų yra skolinys, man rodos, ne tik iš lie. klė́tis „klėtis, svirnas“ (< „klėtis“) resp. (klėtis →) klė́tė „t. p.“ (plg. Bielfeldt l. c., Sabaliauskas LKK VIII 97), bet ir iš pr. *klētis „klėtis“ (vėliau – gal ir pr. dial „klėtis, svirnas“) ar (*klētis →) *klētē „t. p.“ (žr. toliau).
Suponuoti, kad egzistavo pr. *klētis (resp. *klētē) „klėtis“ verčia ta aplinkybė, kad „wenn die Litauer-Letten und Slawen ein gemeinsames Wort haben, so konnte es auch im Altpreußischen vorkommen“ (Mažiulis ZfSl XXIX 167). Juk turime: a) lie. klė́tis (LKŽ VI 64) = la. klẽts „t. p.“ (ME II 225) resp. lie. (klė́tis →) klė́tė „t. p.“ (LKŽ VI 63) ir b) sl. *klětь > rus. клеть „klėtis bei svirnas ir kt.“ ir kt. (dėl medžiagos žr. Sławski SEP II 198, ESSJ X 25t.). Hipotezė, kad lie. klė́tis = la. klẽts esą skoliniai iš sl. *klětь [Brückner SlFw 94, ESSJ X 26 (sl. *klětь< *kloiti-), Martynov JPV 39tt. (sl. *klětь < kelt. *klēt- < *kleit-)], nėra patikimà (ypač baltistinės argumentacijos atžvilgiu): čia suponuotinas greičiausiai subst. balt.-sl. *klētis „klėtis…“ (plg. Toporov PJ IV 58 ir liter.) < *„tam tikra saugykla“ (žr. toliau). Reikia priminti, kad balt.-sl. *klētis (žr., pvz., Trautmann BSW 136) etimologija iki šiol, deja, visiškai neaiški. Subst. balt.-sl. *klētis „klėtis…“ yra, man rodos, iš (subst.) 216 *„tam tikra saugykla (grūdų, drabužių ir net kitokių dalykų)“ < *„kur kas saugoma, slepiama (uždaroma)“ – fleksijos vedinys iš adj. balt.-sl. *klēta-/*klētā- „saugomas (saugantis), slepiamas (slepiantis)“ (dėl o/ā-kamienio adj. → i-kamienio subst. plg., pvz., s. v. grandis), iš kurio neutr. lyties (adj. balt.-sl.) *klētan „t. p.“ (nom.-acc. sg.) bus atsiradęs subst. (neutr.) sl. dial. *klētan „tam tikra saugykla“ (dėi tokio subst. ← adj. plg., pvz., s. v. giwan) > *klětъ „klėtis…“ (medžiagą žr. apud ESSJ X 25t.); čia dėl sl. *an (neutr.) > -ъ žr. Mažiulis BS 86t. (ir liter.).
Adj. balt.-sl. *klēta- (*klētā-) „saugomas (saugantis), slepiamas (slepiantis)“ yra sufikso *-ta- (* tā-) vedinys, manyčiau, iš verb. balt.-sl. *klē- „saugoti, slėpti (uždaryti), (už)dengti, (už)lenkti“ < verb. ide. (dial.) *(s)klē- „(už)dengti, (už)lenkti“ < *(s)kleH- „t. p.“, o šį laikau determinatyvo (e)H- išplėstu verb. ide. *(s)kel-/*(s)kl̥- „t. p.“ [plg., pvz., verb. ide. *pel-/*plē- (< *pleH-) „pilti, lieti“ Pokorny IEW I 798], jame genetiškai sujungdamas Pokorny’o pateiktuosius ide. *kel- „slėpti, uždengti“ (Pokorny IEW I 553: 4. ḱel- „bergen, verhüllen“), ide. *(s)kel- „lenkti“ [Pokorny IEW I 928: 4. (s)kel- „biegen“] ir gal net ide. *klā- „(pa)kloti“ (Pokorny IEW I 599: klā- „breit hinlegen“); dėl jų reikšmių „slėpti, uždengti; (pa)kloti“ < „lenkti“ plg., pvz., lie. deñgti „slėpti, uždengti; kloti“ < *„lenkti“ (žr. s. v. II dangus). Pokorny’o rekonstruotąjį verb. ide. *klā- „(pa)kloti“ (Pokorny l. c.), rodos, geriau traktuoti kaip minėto verb. ide. (dial.) *(s)kleH- „(už)dengti, (už)lenkti“ variantinę (apofoniškai) lytį verb. ide. (dial.) *(s)klH- „t. p.“ > verb. ide. dial. (balt.-sl.-germ.) *(s)klă- (> germ. *hlă- > s. v. a. hla-dan „kloti“ ir kt.) > balt.-sl. *klā- → *klā- „kloti“ (> lie. kló-ti ir kt.).
Iš verb. balt.-sl. *klē- „saugoti, slėpti (uždaryti), (už)dengti“ bus atsiradęs sufikso *-na- (*-nā-) vedinys adj. vak. balt. *klēna- (*klenā-) „slepiantis (slepiamas, slėptas), saugantis (saugomas, saugotas)“ = adj. neutr. *klēnan „t. p.“ (nom.-acc. sg.) → subst. (neutr.) *klēnan „tam tikra saugykla“ (nom.-acc. sg.) > „svirnas“ (greta subst. pr. *klētis „klėtis“, žr. anksčiau) = pr. (E 194) clenan „svirnas“. Subst. (neutr.) pr. *klēnan „svirnas“ 217 (nom.-acc. sg.) laikytinas pr. naujadaru, pakeitusiu senąjį subst. (neutr.) pr. *svirnan „svirnas“ < balt. (subst. nom.-acc. sg. neutr.) *svirna(n) „t. p.“ (> lie. svir̃nas) ← adj. neutr. (nom.-acc. sg.) *svirna(n) = adj. *svirna-/*svirnā- (plg. lie. subst. gretybę svir̃nas/svìrna), kurio darybą (plg., pvz., Skardžius ŽD 217) ir būtent baltišką (o ne, kaip įprasta manyti, tik lietuvišką) kilmę plačiau aptarti palieku kitam kartui. Šis subst. (neutr.) pr. *svirnan „svirnas“ (< adj. neutr.) naujadarui subst. (neutr.) *klēnan „t. p.“ (< adj. neutr.) atsirasti turbūt kiek padėjo ir darybiškai (sufiksą *-na- turi ne tik pr. *svir-nan, bet ir pr. *klē-nan!).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 214–217 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Derksen EDSIL 224t.; Larsson FsKlingenschmitt 371; Matzenauer BKAS 66.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.