Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė

Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 95–96 psl.

arwarbs „langwyt (Langwiede) – pertraukas (ratų)“ E 301. Dėl vok. langwyt (E 301) Trautmannas (AS 302; plg. Endzelīns SV 144 ir Fraenkel LEW 1259) pateikia: v. v. a. lancwit, n. v. a. langwiede „langes Holz, das Vorder- und Hintergestell eines Rüstwagens verbindet“ (Grimm DW VI 185). Plg. v. v. a. lancwit „Langwiede, Hinterdeichsel“ Lex 121; n. v. a. langwid „Längsbalken unter dem Wagenkasten, der Vorder- und Hintergestell verbindet“ Götze FG 146; vok. Langwiede „Stange, die das Hintergestell eines Wagens mit dem Vordergestell verbindet“ Paul DW 360. Taigi pr. arwarbs iš tikrųjų turėjo reikšmę „pertraukas (ratų pasturgaliui su pirmgaliu sujungti)“. Pr. arwarbs = *arvarbs galėtų būti kilęs iš *anvarbs (su *-n-, virtusiu į -r- dėl tolimosios asimiliacijos, plg. arglobis) < *anvarbas ←*envarbas, kuris yra turbūt fleksijos vedinys (su šaknies balsio apofonija) iš prefiksinio verb. pr. *enverb- = *en- „į-“ (žr. en) + *verb- < balt.-sl. *u̯erb-/*u̯irb- „sukti, lenkti“ (< ide. *u̯erb- resp. *u̯erbh- „t. p.“, žr. Pokorny IEW I 1153) > lie. vir̃bas „Gerte“, la. vir̂bs „Stöckchen, Stange“, s. sl. vrьba, s. rus. вьрба, lenk. wierzba „žilvitis, salix“, rus. вороб „(siūlų) lenktuvas“ ir kt., žr. Fraenkel l. c., plg. Bezzenberger BB XXIII 319, Endzelīns l. c., Vasmer ESRJ I 293, 351t., Toporov PJ I 110 (kitaip – Trautmann BSW 353, 360). Bent jau tuo metu, kai iš pr. *enverb- „įsukti, įlenkti“ buvo padarytas pr. *envarbas „Langwiede, pertraukas“, pastarasis reiškė matyt ne pertrauką-kartelę, o pertrauką-įsukalą, t. y. iš tam tikrų šakų ar virbų susuktų grįžtę (ratų pasturgaliui su pirmgaliu sujungti). Pagaliau „pertrauku-įsukalu (tam tikra grįžte)“ šis pr. žodis galėjo ir ilgai būti: jis pagal semantiką gerokai sutampa 96 su originalo žodžiu, t. y. su vok. langwyt „pertraukas“ (E 301), kuris bent jau asociaciškai galėjo būti suprastas kaip „pertraukas-įsukalas“, plg. v. v. a. lanc „lang, ilgas“ (plg. pr. en- „į“) ir v. v. a. wit „susuktų šakų grįžtė“ Lex 325. Burda (KSB VI 394) su pr. arwarbs siejo ir lie. alvaras „pertraukas“ (plg. dar Trautmann l. c.; Endzelīns l. c.). Šis lie. žodis yra pažįstamas tik Prūsų Lietuvai, tiksliau, – Nesselmannui (žr. LKŽ I² 114), kuris teigia, kad įprastai vartojamas ne alvaras „pertraukas“, o pervaras „t. p.“. Reikia manyti, kad šis lie. alvaras yra skolinys iš prūsų šnektų – iš pr. *arvara- (ar *-r- > -l- disimiliavo prūsai, ar lietuviai, sunku pasakyti) < *anvara- ← *envara- (plg. pr. arwarbs ← *envarba-, žr. anksčiau), kuris būtų fleksijos vedinys (su šaknies balsio apofonija) iš verb. pr. *enver- = *en- „į-“ (žr. en) + *ver- < balt. *ver- „kišti, verti“ (žr. s. v. aboros). Šitas verb. balt. *ver- < ide. *u̯er- „sukti“ nuo minėto ide. *u̯erb- (*u̯erbh-) „sukti“ skiriasi tik tuo, kad pastarasis turi determinatyvą *-b- (*-bh-), žr. Pokorny IEW I 1150, Fraenkel LEW 1229, 1259. Pr. *envara- „pertraukas“ dėl darybos plg. su lie. į́varas (LKŽ IV 276), pérvaras „pertraukas“ (LKŽ IX 862) ir kt. Pr. *envarba- → *arwarbs „pertraukas“ ir pr. *envara- → *arvara- „t. p.“ (jeigu čia iš tikrųjų buvo ta pati reikšmė) laikytini atskirų pr. šnektų dariniais, plg. tai, kad, pvz., lietuvių šnektose „pertrauko“ pavadinimai irgi ne visur vienodi. Pridurtina: spėjimu, kad pr. arwarbs turįs praef. ar- < balt. *ar- resp. (praep.) *ar (Trautmann BSW 353, Vasmer ESRJ I 351, Endzelīns SV 144, Toporov PJ I 111), reikia labai abejoti (plg. ir Trautmann l. c., Endzelīns l. c.).

Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Vartotojas: Slaptažodis:

Naujas vartotojas

Vartotojo vardas / User name
Slaptažodis / Password
Pavardė / Last name
Vardas / First name
El. paštas / E-mail
Mokslo institucija / Affiliation

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.