mattei „massen (dem Maß) – mastui (dydžiui, saikui)“ III 1152–3 [7116] (hapax legomenon) dat. sg. (turbūt masc., žr. toliau) frazėje (III 1151–3 [7116–17]) malnijkinks … en mattei kaigij gi mes erdērkts „vaikelis … maste (mastu) kaip taipogi mes apnuodytas“ (žr. dar PKP II 218, išn. 708 ir 712), verstoje iš vok. (III 1141–3 [7014–16]) Kindlein … in massen wie Wir auch vergifftet „vaikelis … (tokiame) maste kaip ir (taipogi) mes apnuodytas“ = „vaikelis … tiek, kiek ir mes apnuodytas“. Reikia pasakyti, kad pr. (III) mattei ne tik etimologija, bet ir pačiõs formos kilmė turi daug neaiškumų (žr. ypač Endzelīns SV 209).
Toje frazėje (III 1151–3) prepozicinė konstrukcija pr. en mattei = pr. *en *matei „maste (dydyje, saike)“ pavartota adverbiškai, kitaip sakant, ji yra adv.: dėl to čia pr. *mat-ei (dat. sg.) fleksija pr. *-ei galėtų būti o-kamienė [plg. pr. (III) *(kv)-ei „kur“ (žr. quei) greta pr. (III) *(vird)-ai (žr. s. v. wīrds), žr. Mažiulis BS 135tt.] – tokios pat kilmė̃s, kaip ir adverbinės prepozicinės konstrukcijos fleksija lie. (iki gãl)-ie „iki galo“ < *-ei, dėl kurios (o-kamienės!) žr. Mažiulis BS 133tt. Tačiau adverbinė (o-kamienė) fleksija pr. (*en *mat)-ei galėjo atsirasti ir kitaip – vietoj adverbinės (o-kamienės) pr. (*en *mat)-ai [plg. pr. (*en *vird)-ai, žr. s. v. wīrds] pagal tai, kad greta adv. pr. (III) *(ainavīd)-ai buvo ir pr. (III) *(ainavīd)-ei ir net pr. (III) *(ainavīd)-i (žr. s. v. ainawīdai), plg. dar adv. pr. (III) *(empir)-i < (*en *pīr)-i su *-i vietoj (o-kamienės) *-ai (žr. emperri).
Taigi forma pr. (III) mattei (dat. sg.) suponuoja matyt ne i-kamienį fem. pr. *mati- „mastas (dydis, saikas)“ (sic Trautmann AS 376), o o-kamienį masc. (nom. sg.) pr. (III) *mats „t. p.“ (plg. PKP II 218, išn. 709) < *matas „t. p.“ (plg. Schmalstieg OP 46), kurio artimiausi giminaičiai – lie. mãtas „ilgio ir 116 pan. matavimo vienetas; matavimas; mastas, dydis“ (LKŽ VII 908t.; baritonas), la. mats „die Metze in der Mühle“ (dėl jo reikšmės žr. ME II 567 s. v. II mats). Turime subst. balt. *matas „mastas (dydis, saikas)“ (baritoną), man rodos, kildintiną iš (subst.) balt. *„ilgis (mastas), nustatomas tam tikru matavimu“ < *„ilgis, nustatomas apsukimų (apvyniojimų, aplenkimų) kiekiu (skaičiumi)“ < *„(ap)sukimas (apvyniojimas)“, kuris – fleksijos vedinys (su šaknies vokalizmo apofonija) iš verb. balt. *met- „sukti, vy(nio)ti; mesti“ (dėl jo žr. s. v. pomests), savo modeliu panašus, pvz., į subst. gr. τόμος „gabalas“ (baritonas!) < *„(at)pjovimas“ (← verb. τέμ-νω „pjaunu“); tiesa, tas subst. balt. *mata- galėtų būti vedinys ir iš verb. (intens.) balt. *mat- „sukti, vynioti“ (dėl jo žr. s. v. pomests). Subst. balt. *matas reikšmė *„sukimas (vyniojimas)“ gana aiškiai prasikiša jo veldinyje la. mats „plaukas“ < *„(susi)sukimas“ (plg. ME II 567 s. v. I mats); plg. dar subst. ryt. balt. *masta- „sukimas (vyniojimas); (už)metimas“ (žr. s. v. pomests). Be to, plg. lie. mẽtas „matas“ kilmę (žr. s. v. mettan).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 115–116 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 86; Smoczyński DL 55t., LgB I 155.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.