148 Monte (dk.) – notangų (žr. s. v. Notangia) vadas Didžiajame prūsų sukilime (1260–1274 m.), žymiausias Prūsijos didvyris: Henricus Monte (SRP I 99), kur Henricus – vokiškas (aplotynintas) krikšto vardas (įprastai lietuvinamas į Her̃kus), o Monte = pr. (avd.)*Mɔ̄nts (su cirkumfleksiškai pailgintu *-ɔ̄-) = *Mānts < pr. *Mañtas (lietuvintinas į Mañtas). Tas pats Herkus Mantas slypi ir parašyme (dk., 1339 m.) Henricus Muriche (žr. Batūra in PDK 384 ir liter.), tik šio Muriche (klaidingai užrašyto!) niekas argumentuotai (grafologiškai) nėra bandęs taisyti. Man rodos, kad dk. Muriche raides *-ri- nesunku taisyti į raidę *-n-, o raidė -c- visai lengvai taisytina į raidę -t- (plg. s. v. batto); taigi tą dk. Muriche galima taisyti į *Munthe, kuris atspindi: a) pr. dial.*Mūnts (plg. dk. avd. Munte Trautmann PN 62) turbūt vietoj pr. not. *Mɔ̄nts (žr. anksčiau) arba greičiausiai b) pr. *Mɔ̄nts su *-ɔ̄n-, vokiečio perdirbtu į *-ūn- (plg. s. v. Morungen).
Herkus Mantas yra kilęs turbūt iš Notangos vitingų Mantiminų (dk. Montemini) giminės (žr. Batūra l. c. ir liter.), kuriai priklausė rytų Notangoje buvusi Bysleidos pilis [pr. *Bīsleidā = dk. (1338 m.) Bisleide „jetzt Beisleiden Kr. Pr.-Eylau“ Gerullis ON 21]; šios pilies būta apie 12 km į pietryčius nuo Pr. Ylavos (Pr.-Eylau). Herkų Mantą (gimusį apie 1240 m.) dar vaiką pagrobė kryžiuočiai ir išvežė į Vokietijos miestą Magdeburgą (prie Elbės upės), kur jis buvo pakrikštytas (vardu Henricus „Herkus“) ir auklėjamas vokiečių riterių dvasia. Jis, kaip „riteris Henrikas (Herkus)“ grįžęs (prieš 1260 m.) į savo tėvynę Prūsiją, neišdavė jos: 13 metų (1260–1273 m.) jis narsiai kovojo prieš pavergėjus kryžiuočius ne tik dėl savo gimtosios Notangos, bet ir visos Prūsijos laisvės. Tuomet, kai jau visai geso Didysis prūsų sukilimas ir daugelis jo vadų buvo žuvę arba pasidavę Ordinui (ir už tai gavę jo privilegijų), svarbiausią prūsų vadą Herkų Mantą, besislapstantį giriose, 1273 m. vasarą ar rudenį aptiko kryžiuočių būrys ir nužudė.
Manyti, kad Herkaus Manto žuvimo vieta ieškotina prie Narkyčių (Norkitten) esančiame vok. (vv.) Mangarben „Manto kalnas“ (Batūra in PDK 392, Šilas-Sambora ML 199), labai jau rizikinga: a) „Manto kalnų“ yra buvę ir daugiau (žr. Mantegarbs), 149 b) Herkus Mantas slapstėsi ir žuvo girių glūdumoje ir vargu ar jos kalnas (tokia glūdi, nuošali vieta!) būtų gavęs pavadinimą „Manto kalnas“, – panašiai, kaip Glapponis mons (žr. s. v. Glappum), buvęs prie pat Karaliaučiaus miesto (o ne girių glūdumoje!). Man rodos, kad Herkaus Manto žuvimo vieta yra nežinia kur jo gimtosios rytų Notangos ar kaimyninės rytų Bartos giriose.
Avd. pr. *Mɔ̄nts = *Mānts < *Mañtas (žr. anksčiau), kurį turėjo ir daugiau prūsų (t. y. ne vien Herkus Mantas, žr., pvz., Trautmann PN 61 s. v. v. Moante, Monte), yra trumpinys iš pr. (avd.) *Mant(i)minas < *Mantiminas (plg. pr. dk. Montemini Trautmann PN 62) ar *Mant(i)tautas (plg. pr. dk. Mantawte Trautmann PN 55) < *Mantitautas, ar iš kitokio dvikamienio vardo su sandu pr. *Manti- [dėl sando pr. *Manti- = lie. Mant(i)- kilmės žr. Fraenkel LEW 408 ir liter.], plg., pvz., lie. (avd.) Gẽdas – trumpinį iš Gedminas, Gedvydas ir pan. (žr. Skardžius ŽD 441). Yra pagrindo suponuoti, kad Herkaus Manto vardas pr. *Mañtas yra trumpinys būtent iš pr. (avd.) *Mantiminas: atrodo, kad Herkus Mantas yra kilęs iš Mantiminų (dk. Montemini) giminės (žr. anksčiau).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 148–149 psl.
Papildymai / Komentarai
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.