Išsami paieška

Įrašykite norimą žodį ar jo fragmentą į paieškos laukelį ir/arba pasirinkite pageidaujamus kriterijus. Spauskite „Ieškoti“.

Prieš naudojantis paieška, rekomenduojama susipažinti su jos aprašymu.

Leksika
Prūsiškas žodis:
Žodis visame etimologijos žodyno tekste:
Žodžio reikšmė:
Ar žodis yra paliudytas:
Ar žodis yra skolinys:
Morfologija
Kalbos dalis:
Daiktavardžio kamienas:
Giminė:
Bendrinis ar tikrinis:
Būdvardžio kamienas:
Kiekinis ar kelintinis:
Žodis turi šią paliudytą formą:
Rašyba

visi žodžiai
žodžiai su šiomis rašybos ypatybėmis: Su geminatomis
Su brūkšneliais
Su balsiniais digrafais
Žodžių daryba
Vediniai:
Priešdėliai:
Priesagos:
Pamatinis žodis:
Šaltiniai
Žodis paliudytas:
bet kuriame šaltinyje
pasirinktuose šaltiniuose: I katekizme
II katekizme
III katekizme
Elbingo žodynėlyje
Grunau žodynėlyje
Bazelio epigramoje
Maletius, Beschreibung der Sudawen
V. Mažiulio žodyno I leidimas
Prūsiško žodžio straipsnis I leidime yra
bet kurioje vietoje
nurodytoje vietoje:
tome puslapyje Žodis priskiriamas antraštinei raidei
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 250–251 psl.

pelky

pelky „bruch (Bruch, Sumpf) – pelkė“ E 287 nom. sg. fem. = pr. *pelkī, kuris slypi ir vietovardžiuose: dk. (1353 m.) Gosepelk „im Samland“ (žr. s. v. gosen), (1388 m.) Ilgenpelke (jetzt: Der lange Bruch) „im Samland“ (Gerullis ON 49), (1423 m.) Pelkiten „jetzt Polkitten Kr. Friedland“ (op. cit. 118), (1379 m.) Popelken ir (1405 m.) Popelkenn „jetzt Popelken Kr. Labiau“ (op. cit. 131), (1284 m.) Raystopelk „bei Schreit Kr. Braunsberg“ (op. cit. 138), (1343 m.) Tlokunpelk „zwischen Orzyce und Neidenfluß“ (op. cit. 183; žr. s. v. clokis), (1331 m.) Waygispelkis „im Samland“ (žr. Waygispelkis) ir kt. (žr. Nesselmann Thes. 123, Gerullis ON s. v. v.).
Subst. pr. (E 287) pelky „pelkė“ yra lytis ne (ē-kamienė, nom. sg. fem.) pr. (E) *pelkē „t. p.“ (taip ir dabar kai kas mano), o (ī/i̯ā-kamienė, nom. sg. fem.) pr. (E) *pelkī „t. p.“, nors kitose (t. y. ne E) 251 šnektose lengvai galėjo būti ir lytis (ē-kamienė, nom. sg. fem.) pr. (dial.) *pelkē „t. p.“ [gal ją atspindi minėtas dk. (1388 m.) Ilgenpelke?], apie tai žr. s. v. kexti.
Subst. pr. *pelkī „pelkė“ (ī/i̯ā-kamienis) resp. pr. (dial.) *pelkē „t. p.“ (ē-kamienis) bei lie. pélkė „pelkė; balutė, klanas“ (LKŽ IX 770), la. pel̃ce „(Wasser)pfütze“ (ME III 195) kildintini iš subst. (i̯ā-kamienio) balt. *pelkjā „pelkė, bala ir pan.“ (plg. s. v. kexti), kuris yra iš (subst.) *„tai, kas pìlkšva, rùsva“ – fleksijos vedinys iš adj. balt. *pelkā- „pilkšvà, rusvà“ (šiek tiek kitaip PKP II 290) (fem.)//*pelka- „pilkšvas, rusvas“ [plg. subst. pr. *palvē (su * < balt. *-jā, žr. s. v. kexti) darybą, žr. palwe], o šis (žr. dar s. v. pelkis) – sufikso *-ka-/*-kā- vedinys iš verb. balt. *(s)pel-/*(s)pil- „silpnai šviesti, mirgėti“ (dėl jo žr. s. v. v. palwe, pele); plg. adj. lie. pìlkas – sufikso *-ka-/*-kā- vedinį iš to paties minėto verb. balt. *(s)pil-/*(s)pel-.
Pr. (E 287) pelky ir kt. kilmę panašiai, tik neanalizuodami jų darybos, suvokia: Trautmann AS 393, Endzelīns SV 222, Fraenkel LEW 567 (ir liter.).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Matzenauer BKAS 99; Smoczyński SEJL 448; Vaan EDL 442.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.