salmis „helm (Helm) – šalmas“ E 420 nom. sg. masc. = pr. *salmis < *salms „t. p.“ < *salmas „t. p.“, kuris, vienų tyrinėtojų nuomone, esąs giminaitis su lie. šálmas, žr. Berneker PS 317, Torbiörnsson Die gemeinslavische Liquidametathese (Uppsala 1901) I 100, Endzelīns SV 241 („varbūt“). Tačiau daugumai tyrinėtojų atrodo, kad tie pr. ir lie. žodžiai abu esą slavizmai, žr., pvz., Trautmann AS 417, Būga RR II 89, III 897, Skardžius TiŽ VII 213, Vasmer ESRJ IV 424, Milewski Sl. Occ. XVIII 27, 33, Fraenkel LEW 960 (ir liter.), Kluge EWDS 303, Pokorny IEW I 553, Sabaliauskas LKL 251.
Manyčiau, kad pr. *salmas „šalmas“ yra iš (pra)pr. *śalmas „šalmas“ (apie jo *ś- žr. toliau), laikytino slavizmu (žr. toliau), o lie. dial. *šálmas (šal̃mas) „t. p.“ – gana senas prūsizmas: iš (pra)pr. *śalmas „t. p.“ bus atsiradęs (pra)lie. dial. *śalmas „t. p.“ > lie. dial. šálmas (šal̃mas) „t. p.“ (LKŽ XIV 461t.). Taip galima suponuoti jau vien atsižvelgiant į LKŽ (l. c., s. v. šálmas) nurodytus šaltinius (žodžio geografija), iš kurių matyti, kad šis lie. dial. žodis savo kilme orientuojasi ne į Ryt. Lietuvos, o Pr. Lietuvos (Mažosios Lietuvos) dialektus: jis žinomas iš Pr. Lietuvos raštų, iš kurių bus patekęs ir į kai kuriuos Didžiosios Lietuvos raštus, o iš jų – į lie. liter. kalbą ir iš jos – net į kai kurias lie. šnektas (žr. LKŽ l. c.).
47 Tiesa, galima būtų spėti, kad lie. dial. (Ryt. Pr.) šálmas atsirado iš pr. *salmas [o ne iš (pra)pr. *śalmas] adaptuojant pr. *s- į lie. š-; bet, man rodos, kur kas patikimiau (ir paprasčiau!) suponuoti, kad lie. dial. (Ryt. Pr.) šálmas yra ne iš pr. *salmas, o iš (pra)pr. *śalmas, plg. pr.(-kurš.) *śilkas „šilkas“ < *śilkas „t. p.“ (žr. silkasdrȗb’).
Atsižvelgiant į tai, kad (pra)lietuviai (jų dalis) į (pra)prūsų žemes (šiaurinę Prūsiją) skverbtis ėmė ne nuo XV a. (taip neretai sakoma), o maždaug nuo VI a. po Kr. (žr. Mažiulis in BSL 27tt.), reikia manyti, kad (pra)prūsai ir (pra)lietuviai apie VI a. po Kr. dar tarė (pra)pr. *śalmas → (pra)lie. dial. *śalmas (> lie. dial. *šálmas); kitaip sakant, (pra)prūsai ir (pra)lietuviai [vadinasi, ir (pra)latviai ir kt.] apie VI a. po Kr. dar bus turėję senąjį (balt.) *ś, kuris vėliau virto į pr. s ir į lie. š (resp. į la. s ir pan.). Bet apie visa tai plačiau – kitąkart.
Senovės prūsų šalmo (jis – turtingo kario daiktas!) pavadinimas (pra)pr. *śalmas bus atsiradęs iš dar prieš VI a. po Kr. egzistavusio germanizmo sl. dial. *šolmъ (jis tuomet fonetiškai matyt kiek kitaip atrodė) > vak. sl. *šolmъ (> s. lenk. szłom ir pan.); plg. Trautmann l. c., Būga RR II 89, Milewski l. c., Fraenkel l. c. (ir liter.). Senovės slavai su šalmu bus susipažinę – per germanus – apie IV–V a. po Kr. (Vid. Europoje šalmai ėmė plisti IV–V a. po Kr., o Ryt. Europoje – nuo X a., žr. TLE IV 154), o senovės prūsai – per slavus – turbūt apie VI a. po Kr. (plg. Gaerte UO 296: IV–VIII a. po Kr.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 46–47 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński SEJL 623.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.