sawayte „woche (Woche) – savaitė“ E 16 nom. sg. fem. = pr. *savaitē (žr. dar s. v. possisawaite). Čia (E) parašymas sawayte (ne *sawoyte!) atspindi turbūt [su akūtiniu pr. *-ái- (t. y. ne su cirkumfleksiniu) =] pr. saváitē (plg., pvz., s. v. caymis), plg. ir lie. saváitė (LKŽ XII 232t.), kuris yra prūsizmas (žr. Fraenkel LEW 767 ir liter., Sabaliauskas LKK VIII 112t.).
Šio pr. žodžio etimologija nėra atskleista (žr. Kiparsky Blt IV 248tt. ir liter.). Iš karto reikia pasakyti, kad hipotezė, žodį pr. *savaitē laikanti skoliniu (perdirbiniu) iš lenk. sobota „šeštadienis“ Trautmann AS 420, Milewski Sl. Occ. XVIII 39t.), yra aiškiai nepatikimà (žr. 76 Endzelīns SV 243, Fraenkel l. c., Kiparsky l. c.).
Verta dėmesio kita etimologija – ta, kurią pasiūlė Brückner KZ XL IV 332 ir Berneker KZ LV 248t., žr. dar Fraenkel l. c. ir liter., Kiparsky l. c. ir liter. Šia etimologija remiantis galima suponuoti: pr. *savaitē „savaitė“ yra iš „laikotarpis tarp vieno ir kito pasitarimo (susirinkimo)“ < *„pasitarimas“ < *„su(si)kalbėjimas“ – fleksijos vedinys (nomen actionis) iš verb. pr. *savaitjā- „su(si)kalbėti“ [plg., pvz., lie. verb. kùl-ti → subst. (nomen actionis) kūlė̃ „kūlimas“], o šis – prefikso pr. *sa- „su-“ (plg. la. sa- „t. p.“ ir lie. dial. sa- „t.p“) vedinys iš verb. pr. *vaitjā- „kalbėti“ (žr. waitiāt).
Tokios šiaip jau patikimõs pr. *savaitē etimologijos trūkumas yra tas, kad čia suponuojamas prefiksas pr. *sa- „su-“ – toks, kuris niekur kitur pr. rašto paminkluose nerandamas (žr. ir Endzelīns l. c., Kiparsky l. c., Schmalstieg SP 280); svarbiausia dėl pastarosios aplinkybės Endzelynui pr. (E) sawayte ir buvo „neskaidras cilmes vārds“ (Endzelīns l. c.).
Man rodos, kad pr. *savaitē „savaitė“, tiksliau sakant, pr. *sau̯aitē „t. p.“ (su bilabialiniu pr. *-u̯-!) yra iš pr. *samu̯aitē „t. p.“ < *su(si)kalbėjimas“ (dėl jo semantikos žr. anksčiau) su prefiksu pr. *sam- „su-“ (fonetiškai) < *san- (morfologiškai). Šito pr. *samu̯aitē segmentas pr. *-mu̯- buvo fonetiškai neįprastas (du labialiniai sonantai!) ir todėl jis supaprastėjo į pr. *-u̯- po to, kai šis subst. pr. *„su(si)kalbėjimas“ išvirto į subst. pr. „savaitė“ (plg. dar s. v. saninsle), t. y. kai jis nutolo nuo savo pirmykštės reikšmė̃s ir kartu nuo reikšmė̃s jo darybos pamatinio žodžio, kuris bus buvęs verb. pr. *samu̯aitjā- (< *san-u̯aitjā-) „su(si)kalbėti“ (o ne, kaip minėta anksčiau, pr. *savaitjā- „t. p.“); pastaruoju atveju (verb.!) garsų junginys žr. -mu̯- (< *-nu̯-) galėjo išlikti (nesupaprastėti į pr. *-u̯-) dėl morfologinių priežasčių, t. y. dėl to, kad to pr. verb. segmentas pr. *sam- „su-“ buvo suvokiamas kaip verbalinė morfema – verbalinis prefiksas pr. *san- „su-“ (apie jį žr. s. v. sen).
Keletas pastabų dėl žinomos hipotezės, kad a) prefiksą pr. 77 resp. vak. balt. (ar vak. balt. dial.) *sa- „su-“ galį suponuoti prefiksai la. sa- „t.p“ bei lie. dial. sa- „t. p.“ (pvz. Trautmann l. c., Fraenkel l. c.) ir b) pastarieji esą labai seni – iš ide. *so „su“ (pvz. Būga RR II 305, Endzelīns LVG 685, Fraenkel LEW 753). Visu tuo reikia labai abejoti (plg. ir Stang Opusc. 104) jau vien dėl to, kad prefiksas (resp. prepozicija) *sa- „su-“ randamas ne vak. balt. ir sl. kalbose (archajiškiausiuose baltų-slavų dialektuose!), o tik la. kalboje (mažiausiai archajiškame baltų dialekte!) ir kai kur (labai retai, sprendžiant iš LKŽ XII 1) lie. dialektuose. Man rodos, kad tie la. sa- „su-“ bei lie. dial. sa- „t. p.“ yra la.-lie. dial. inovacijos, atsiradusios vietoj pirmykščio lie.-la. *san- „su-“ (dėl jo žr. s. v. sen), bet apie tai – kitąkart.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 75–77 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 111; Smoczyński SEJL 537.
G. H. F. Nesselmanno žodyne (Wörterbuch der Littauiſchen Sprache, Königsberg 1850, 58 psl.) yra tokie straipsneliai:
Waite, ês, f. die Woche, iſt wohl kaum mehr irgendwo bekannt.
Pussewaite, es, f. Mittwoch, gew. Serradà (Laukiſchken bei Labiau).
Manau, tai reiškia: žodis „pussavaitė“ Laukiškiuose prie Labguvos buvęs realus žodis XIX amžiuje; Nesselmannas jį klaidingai suprato kaip „pusė-vaitė“, atitinkamai užrašė ir iš to sukūrė neegzistuojantį žodį „vaitė“, kuris iš ten pateko į Kuršaičio žodyną ir į LKŽ.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.