Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė

Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 221–223 psl.

draugiwaldūnen „miterben (Miterben) – drauge veldėtojas (kas paveldi drauge su kuo, paveldėjimo bendrininkas)“ III 117₆ [73_5–6] acc. sg. – kalkė iš vok. Miterbe „t. p.“ (galbūt net paties A. Vilio padaryta): draugi- „mit- (drauge, kartu)“ + waldūnen „Erbe (veldėtojas)“ (žr. s. v. waldūns), plg. dar sendraugiwēldnikai (žr.). Plg. panašias lie. kalkes (neol.): draugdarbininkas „Mitarbeiter“, draugpérgalėtojas „Mitsieger“, draũgskundėjas „Mitkläger“, draugkeleivis „Mitreisende“, draũgkareivis „Mitkrieger“ ir t. t. (LKŽ II² 654–660), – visur čia turime lie. draug- „mit-“ = draug „drauge, kartu“ (LKŽ II² 651–652) < draugè „t. p.“ (l. c. 655). Šios lie. kalkės, pažįstamos daugiausia R. Prūsijos (bei Klaipėdos krašto) raštams, yra sudarytos pagal vok. žodžius su Mit-, nors kai kurios iš jų, pvz., lie. draũgtarnis „Mitknecht“ DP 536₁₉ (t. y. drâug tarnis, bet plg. będri tarnái „bendri tarnai, die Mitknechte“ DP 536₁₅), draugtėvainis „Miterbe“ (A. Baranausko raštai) atsirado pagal lenk. žodžius su współ- „draug-“ (: współnie „drauge, kartu“) – współsługa (lie. draũgtarnis) resp. współ-dziedzic (lie. draugtėvainis). Lie. draug-keleivis (iš vok. Mitreisende „keleivis, vykstantis drauge su kuo“, žr. anksčiau) nėra iš draũga-s „Freund“ + keleivis, o iš draũg (< draugè) „kartu“ 222 + keleivis. Lie. adv. draũg < draugè „kartu“ laikytinas žodžio draugė̃ „būrys ir kt.“ (LKŽ II² 655t.) adverbializuota instr. sg. lytimi, plg. kitokių jo lyčių adverbializaciją – lie. adv. draugė̃j „drauge, kartu“ (Ds), po draũgei „t. p.“ (LKŽ II² 655) ir kt. [plg. lie. adv. kartù „drauge“ (: kar̃tas) bei panašia reikšme vartojamas instr. sg. (ar iness. sg.) lytis lie. (eĩkim visì) būriù (resp. būrỹ) „drauge, kartu, neišsisklaidžius“, (eĩkim visì) krūvà „t. p.“ (instr. sg.; dažniau: krūvõj „t. p.“) Ds]. Manyti, kad ir pr. draugi- suponuoja ē-kamienį subst. pr. *draugē resp. tam tikrą jo adverbializuotą lytį (Mažiulis Blt XIV 97tt.), yra visgi rizikinga (plg. ir Mažiulis l. c.). Paprasčiau galvoti, kad pr. draugiwaldūnen yra kompozitas, turintis draugi- vietoj senesnio *drauga- [plg. pr. *butitāvs (vietoj senesnio *buta-), žr. s. v. butta tawas], kurį vesti iš subst. pr. *drauga- „draugas“ (plg. Toporov PJ I 369) vargu ar derėtų (nes draugiwaldūnen tuomet būtų ne „Miterbe“, o „draugo paveldėtojas“). Belieka spėti, kad šis pr. draugi- ← *drauga- yra iš adj. pr. *draugas „bendras, общий“, plg., pvz., (adj. beñdras:) bendradarbininkas „Mitarbeiter“ (LKŽ I² 747), bendrakeleĩvis „Mitreisende“ (l. c.) ir pan. Čia slypi matyt adj. balt.-sl. *draugas „(at)laikantis, ištveriantis“ (žr. dar toliau) > „toks (tokia), kuris su manimi (subjektu) bendrai (kartu) laikosi, atsilaiko, ištveria“, iš kurio atsirado: a) adj. pr. *draugas „toks (tokia), kuris bendrai (kartu) su manimi (subjektu) ką atlieka“ > „bendras“ ir sl. adj. *drugъ „ne aš (ne subjektas)“ > „kitas“ (→ rus. другой ir kt.), b) subst lie. draũgas „Freund, Genosse, Gefährte“ = la. dràugs „Freund“, = sl. *drugъ, „Freund“ (> rus. друг ir kt.), plg. subst. la. bìedrs „draugas“ = lie. beñdras „bičiulis, draugas“ – iš adj. lie.-la. *bendras (> lie. beñdras); iš adj. pr. *draugas greičiausiai ir nebuvo atsiradęs subst. pr. „draugas“ (žr. ginnis), – tuo atžvilgiu prūsai archajiškesni už lietuvius-latvius ir net slavus. Tas adj. balt.-sl. *draugas (masc., *-ā fem., *-ă neutr.), kuriam artimiausias giminaitis adj. germ. *dreuga- (> s. isl. drjúgr „atlaikantis, stiprus“), yra fleksijos vedinys (su šaknies vokalizmo apofonija) iš verb. balt.-sl. *dreug- „atlaikyti, ištverti“ < ide. dial. (balt.-sl.-germ.) *dhreugh- „t. p.“ > germ. *dreug- „t. p.“ (> ags. dreogan „atlaikyti, stengtis“, 223 go. driugan „zu Felde ziehen“ ir kt.). Žr. dar Trautmann BSW 59, Fraenkel LEW 102, Vasmer ESRJ I 543, Pokorny IEW I 255, Vries AEW 84t., Benveniste Vocab. I 109tt., plg. ESSJ V 132; kitaip – Trubačev IR 172, plg. Toporov PJ I 369. Šitas verb. ide. *dhreu-gh- kildintinas, galų gale, iš verb. ide. *dher- (: *dhr̥-) „laikyti(s), at(si)laikyti“ (Pokorny IEW I 252tt.). Žr. dar s. v. v. drūktai, draudieiti.

Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Vartotojas: Slaptažodis:

Naujas vartotojas

Vartotojo vardas / User name
Slaptažodis / Password
Pavardė / Last name
Vardas / First name
El. paštas / E-mail
Mokslo institucija / Affiliation

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.