Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė

Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 353–355 psl.

gerdaut = (parašyta) gerdant „sagen – sakyti“ III 99₂₂ [63₉] = *gerdaut inf.; praes. 1 sg. gerdawi „(ich) sage – sakau“ III 113₅ [69₃₂] (= sakau VE 60₁₁); imperat. 2 sg. gerdaus „sage – sakyk“ III 67₁₇ [45₈] (sakik „sakyk“ VE 28₅), III 71₂ [47₃] (sakik „sakyk“ VE 29₁₄). Turime pr. semb. (inf.) *gerdaut „sakyti“ < 354 *gerdaut- „t. p.“, šalia kurio bus buvęs ir pr. semb. (inf.) *gerdautvei „t. p.“ (žr. dar engerdaus, pogerdawie, preigerdawi). Motiejus Pretorijus (Prätorius, gimęs tarp 1631–1635 m. ir miręs 1707 m.) savo veikale „Deliciae Prussicae“ (XVI, 8) mini, kad buvęs pr. nadr. girdiu „ich spreche – sakau“ (žr. Pierson AM IX 163), kuris, man rodos, yra ne pr. *girdʹu „sakau“ (< *girdʹō „t. p.“ < *girdi̯ō „t. p.“), o, nusižiūrint į lie. girdžiù „ich höre“ bei jo -dž-transponuojant į pr. *-dʹ-, paties Pretorijaus lituanizuotas (šaknies ir žodžio galo vokalizmo atžvilgiu) pr. (nadr.) *gerdau „sakau, sako“ (< *gerdaui̯a „t. p.“).
Pr. *gerdau-tvei (:*gerdav-) „sakyti“ yra matyt iš *„garsinti“ = *„garsą skleisti (daryti)“ – sufikso *-au- vedinys iš subst. pr. *gerda- „garsas, balsas“ = *„tai, kas gir̃dima“ = lie. ger̃das „garsas, gandas, žinia“ (LKŽ III 250), plg., pvz., pr. (verb.) *karʹau-tvei „kariauti“ (žr. s. v. kariausnan), lie. juokáu-ti „juoką daryti“ (← subst. lie. júokas) ir pan. Plg. lie. gerd-en-ti „skelbti, garsinti“ (SzD 60) – sufikso -en- vedinį iš subst. ger̃das „garsas“ ar iš adj. *gerda- (žr. toliau), plg. lie. garsén-ti „garsinti“ ← subst. gar̃sas ar adj. *garsa- (žr. toliau). Į pr. (verb.) *gerdau-tvei „sakyti“ < *„garsą skleisti (daryti)“ labai panašus yra lie. dial. gerdau-ti „pokštą, juoką daryti“ (SzD 192) – vedinys iš lie. gerdas „pokštas, juokas“ (Sz PS I 361₅), turbūt kilusio iš „garso skleidimas (linksmas)“ < ger̃das „garsas“ (žr. anksčiau).
Subst. pr. *gerda- „garsas“ = „tai, kas gir̃dima“ bei lie. dial. ger̃das „t. p.“ gali būti iš adj. balt. dial. *gerda- (*gerdā-) „gir̃dimas“, kuris – fleksijos vedinys iš verb. balt. *gerd-/*gird- „(iš)girsti, girdėti“ (plg. adj. lie. liẽkas „atliekamas“ < *leika- „t. p.“ ← verb. balt. *leik-/*lik- „palikti, pasilikti“); plg. lie. (verb. gird- „išgirsti, girdėti“ →) adj. *girda- (*girdā-) „gir̃dimas“, kurį, man rodos, suponuoja morfologinė substantyvų lie. gir̃das „gandas“ (= „tai, kas gir̃dima“) bei girdà „t. p.“ (LKŽ III 329) gretybė. Plg. dar lie. subst. gar̃sas „Laut, Schall“ bei subst. garsà „t. p.“ (LKŽ III 139), suponuojančius adj. lie. *garsa- (*garsā-) „garsus, gir̃dimas“ (perdirbtą į lie. garsùs „t. p.“, plg. Skardžius ŽD 34) – sufikso *-sa- (*-sā-) vedinį (su šaknies balsio apofonija) iš minėto verb. balt. *gerd-/*gird.
355 Verb. balt. *gerd-/*gird- „(iš)girsti, girdėti“, kurio veldiniai yra lie. (iš)gir̃sti „zu hören bekommen, vernehmen“ = la. dzìrst „vernehmen, hören“ bei lie. gird-ė́ti „hören“ = la. dzìrd-êt „t. p.“ (dėl pr. „girdėti“ žr. kirdītwei), bus atsiradęs iš senesnio *„daryti garsą (balsą) girdimą, darytis garsui (balsui) girdimam“ < verb. balt. *gerd-/*gird- „kelti garsą (balsą), kilti garsui (balsui)“ < ide. dial. *g^u̯erdh-/*g^u̯r̥dh- „t. p.“ [→ gal.-lo. bardus „bardas (senovės keltų liaudies poetas ir dainius)“, s. air. bard „t. p.“ ir kt., arm. kardam „keliu balsą“], o šis – formanto ide. *-dh- vedinys iš verb. ide. *g^u̯er-/*g^u̯r- „t. p.“ > balt. *ger-/*gir- „t. p.“ (žr. girtwei).

Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Vartotojas: Slaptažodis:

Naujas vartotojas

Vartotojo vardas / User name
Slaptažodis / Password
Pavardė / Last name
Vardas / First name
El. paštas / E-mail
Mokslo institucija / Affiliation

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.