gīrbin „zal (Zahl) – skaičius“ III 1215 [7516] acc. sg. masc. (= skaitlaus „skaičiaus“ VE 5914 gen. sg.); dėl to, kad jis buvo masc. (gal iš neutr.), žr. toliau.
Pr. gīrbin „skaičius“ (acc. sg.), remiantis ligšioliniais jo etimologijos tyrinėjimais, kildintinas iš *„įraiža ar/ir atraiža“ [skaičiavimas iš įraižų (įrėžimų) ar/ir atraižų (pagaliukų ir pan.)] bei sietinas su rus. же́ребей „gabalėlis (atraiža); burtas“, s. sl. žrě-bьjь „burtas“ [pirmykštis būrimas iš atraižų (pagaliukų) ar/ir įraižų, plg., pvz., lie. bùrti „zaubern“ = la. bur̃t „t. p.“ < *„kerben“ ME I 354], ukr. же́реб „burtas“ ir kt., taip pat su pr. gērbt (žr.) „kalbėti“ [< *„skaičiuoti“ (< *„skaičiuoti įraižomis/atraižomis“ *„įrėžti/atrėžti“!), plg. s. isl. telja „skaičiuoti; pasakoti, kalbėti“ ir pan.], lie. ger̃bti „ehren“ (< *„skaičiuoti“, plg. s. sl. čitǫ „skaičiuoju; gerbiu“), garbė̃ „Ehre“, gr. γράφω „įrėžiu; rašau“ (< *gr̥bh-), ags. ceorfan „įpjauti, įrėžti“ ir kt.; pr. gīrbin bei visi čia minėti jo giminaičiai (t. y. balt.-sl.-germ.-gr. žodžiai) vestini, be abejo, iš verb. ide. *gerbh- (: *gr̥bh-), kuriam 367 iš tradicijos priskiriama reikšmė *„rėž(inė)ti“ (tačiau ji, man rodos, tikslintina, žr. toliau). Žr. (resp. plg.) Trautmann AS 338t. (ir liter.), Trautmann BSW 87, Endzelīns SV 278 (ir liter.), Vasmer ESRJ II 48 (ir liter.), Fraenkel LEW 147t. (ir liter.), Pokorny IEW I 392, Toporov PJ II 242 (ir liter.), Gamkrelidze-Ivanov IJI II 624.
Tai tradicinei žodžio pr. gīrbin etimologijai, kuri šiaip jau patikimà, trūksta visų pirma štai ko: iki šiol nėra išaiškintas svarbus dalykas – šio pr. žodžio gramatinė giminė bei kamiengalis ir daryba resp. jo darybos pamatinis žodis.
Pr. gīrbin (acc. sg.) laikytinas greičiausiai (i)i̯o-kamieniu (masc.) žodžiu (kaip ir, pvz., lie. dãgį „dagys“ acc. sg.), žr. toliau. Jis, t. y. (nom. sg.) *gīrbis „skaičius“ < *gīrbīs (plg. lie. dagỹs) < vak. balt. *gir̃bii̯as „į-, atraiža“ iš pradžių buvo matyt adj. (subst. mobile) vak. balt. *gir̃bii̯a- „į-, atraižinis“ – vedinys (fleksinė daryba) iš subst. vak. balt. *gir̃ba- „į-, atraiža“ [plg., pvz., lie. karias „karas; kariuomenė“ (= pr. *karʹa- „kariuomenė“, žr. II kragis) ← adj. *kar(i)i̯a- „karinis“ ← subst. *kara- „karas“, žr. Skardžius ŽD 62]. Taip suponuoti verčia to vak. balt. subst. *gir̃bii̯a- „į-, atraiža“ (< adj. *gir̃bii̯a-) giminaitis [(i)i̯o-kamienis!] sl. subst. *ger̃bii̯a- „t. p.“ (> rus. же́ребей ir kt., žr. anksčiau), kilęs matyt iš adj., išvesto iš (o-kamienio) sl. subst. *ger̃ba- „į-, atraiža“ (> ukr. же́реб ir kt., žr. anksčiau), plg. Trautmann BSW 87.
Santykis tarp subst. vak. balt. *gir̃ba- „į-, atraiža“ (← adj. *gir̃bii̯a-) ir sl. *ger̃ba- „t. p.“ (→ adj. *ger̃bii̯a-) yra visai toks pat kaip santykis, pvz., tarp subst. lie. kir̃slas „įrankis kirsti“ (LKŽ V 854) ir ker̃slas „t. p.“ (LKŽ V 621). Iš to galima daryti išvadą: kaip subst. lie. kir̃slas resp. ker̃las yra vediniai (sufiksinė daryba) iš verbi lie. kir̃sti (inf.) šaknies praet. kirt- (= kir̃to) resp. praes. ker̃t- (= ker̃ta), taip subst. vak. balt. *girba- resp. sl. *ger̃ba- darybiškai (fleksinė daryba) suponuoja verbi balt.-sl. *gir̃b-ti „rėžti, brėžti“ (inf.) šaknį praet. *gir̃b- resp. praes. *ger̃b-.
Pastaba. Šių subst. vak. balt. *gir̃ba-/sl. *ger̃ba- kilmė galėjo būti ir šiek tiek kitokia. Turiu galvoje štai ką: ar tik ne geriau manyti, kad jie (taip pat ir jų vediniai vak. balt. *gir̃bii̯a-/sl. 368 *ger̃bii̯a-) buvo neutra – subst. neutr. vak. balt. *girban/sl. *gerban (būtent su nom.-acc. sg. *-n, žr. Mažiulis BS 86 ir liter.), atsiradę iš adj. neutr. (plg., pvz., s. v. garian), suponuojančio adj. vak. balt. *girba- „į-, atrėžtas“/sl. *gerba- „t. p.“, kurie –vediniai iš minėto balt.-sl. verbum (panašiai galima galvoti ir dėl minėtų subst. lie. kir̃slas/ker̃slas kilmė̃s). Verb. balt.-sl. *ger̃b- (: *gir̃b-) „rėž(inė)ti(s)“ [*„rėžinėti“ = *„sukinėti (vedžioti) aštrų daiktą po kokį nors paviršių“], man rodos, yra iš senesnio balt.-sl. *„rėž(inė)ti(s) suk(inėj)ant“ < *„suk(inė)ti(s) rėži(nėj)ant“ < ide. *gerbh- (: *gr̥bh-) „t. p.“, žr. s. v. *garbis.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 366–368 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Beekes EDG 285t.; Derksen EDSIL 558t.; Matzenauer BKAS 49; Orel HGE 213; Rix LIV 187; Smoczyński DL 149.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.