camstian „schoff (Schaf) – avis“ E 678 nom. sg. neutr. = pr. *kamstʹan „t. p.“ < *kamistʹan „t. p.“ (plg., pvz., pr. *parstʹan < *parsistʹan, žr. prastian) < *kamistjan „t. p.“ („avis“ – ne diminut.!) < pr. (diminut.) *kamistjan „avelė, avytė“ (nom.-acc. sg. neutr.) – diminutyvinio sufikso *-istjan (dėl jo žr. Būga RR I 305, Endzelīns SV 53, žr. dar s. v. v. eristian, gertistian ir pan.) vedinys, man rodos, iš subst. (fem.) pr. *kamē „avis“ (nom. sg., ē-kamienis, žr. toliau). Šis subst. pr. *„avelė, avytė“ (diminut.) į pr. „avis“ (ne diminut.) išvirto panašiai, kaip lie. avẽlė „avytė“ (diminut.) → lie. dial. avẽlė „avis“ (ne diminut.), 106 la. àitiņa („avelė, avytė“ (deminut.) ← àita „avis“ (ne diminut.).
Slavų ir bent jau vak. baltų dialektuose žodžio balt.-sl. (fem.) *avis „avis“ (žr. s. v. awins) įprastinis (ne vienintelis!) diminutyvas iš pradžių bus buvęs sufikso balt.-sl. *-ik- (vartoto ir nediminutyvų daryboje) vedinys – vak. balt.-sl. *avikā „avelė, avytė“ [> sl. *avikā „avelė, avytė“ > (ne diminut.) „avis“ > s. sl. ovьca „t. p.“ ir kt.] > vak. balt. *avikā „avelė, avytė“ (plg. ir lie. avìkė „t. p.“, plg. dar grīmikan, gunsix, instixs, lonix, madlikan ir pan.) greta jo (diminut.) darybos pamato vak. balt. *avis „avis“ (ne diminut.), kuriam buvo dar ir diminutyvas vak. balt. *avistjan „avelė, avytė“ – vedinys sufikso *-istjan, vėliau tapusio gana populiariu vak. balt. diminutyvų (ypač zoonimų) daryboje.
Senovinį subst. (fem.) vak. balt. *avis „avis“, vadinasi, ir jo diminutyvą (neutr.) vak. balt. (pr.) *avistjan „avelė, avytė“ (vietoj senesnio diminut. vak. balt. *avikā „t. p.“) vėliau pakeitė naujadaras subst. pr. *kamē „avis“ (fem.), iš kurio atsirado (vietoj diminut. pr. *avistjan „avelė, avytė“ neutr.) diminut. pr. *kamistjan „avelė, avytė“ (neutr.), pagaliau išvirtęs į pr. *kamistjan „avis“ (ne diminut.) resp. išstūmęs aną pr. *kamē „avis“ (žr. anksčiau). Dėl pr. (vak. balt.) *avis „avis“ (fem.) pakeitimo naujadaru pr. *kamē „t. p.“ (fem.), kilusiu (jo giminę fem. priderinant prie pr. *avis „avis“ – fem.) iš *„bukoji, baužoji, beragė“ (žr. toliau), plg. pr. (vak. balt.) *elnē „elnė“ (fem.) pakeitimą naujadaru pr. *glumbē „t. p.“ (fem.) atsiradusiu (jo giminę fem. priderinant prie pr. *elnē „elnė“ – fem.) iš *„baužoji, beragė“ ← adj. pr. *glumbā-/*glumba- „baužas, beragis (kas be ragų)“ (žr. s. v. glumbe). Ir subst. pr. *kamē „bukoji, baužoji, beragė“ laikytinas fleksijos vediniu iš adj. (ā/o-kamienio) pr. *kamā-/*kama- „bukas, baužas, beragis (kas be ragų)“ < *„tas (ta), kurio galva tarsi sugniaužta – be išsikišimų (be ragų)“ < *„gniaužiantis, gniaužtas“ (žr. s. v. kamato), plg. lie. (subst.) baũžė „beragė (karvė)“ ← adj. baužà/baũžas „beragis, -ė“.
Deverbatyvą adj. pr. *kama- „bukas, baužas, beragis“ plg. su tą pačią šaknį turinčiu adj. sl. *komolъ „bukas, baužas“ < 107 (adj.) *kamala- „(su)gniaužiamas, (su)gniaužtas“, kuris yra sufikso * al- vedinys greičiau ne iš subst. balt.-sl. *kama- „gniužulas“ (sic, pvz., ESSJ X 174–175), o iš verb. (intens.) balt.-sl. *kam- „gniaužti“ (dėl jo žr. s. v. kamato), plg., pvz.,: lie. verb. *kem- „gniaužti“ → adj. *kemala- (*kemelā-) „gniaužiamas“ → (lie.) subst. kẽmalas (kẽmelas), žr. s. v. kamato.
Pr. camstian etimologiją, visai neliesdami jo darybos istorijos, iš dalies panašiai suvokia Trautmann AS 352, Endzelīns SV 189 („bez drošas etimologijas“), Toporov PJ III 197–200 („без надежной этимологии“; be reikalo kildina pr. camstian iš *„сбитое в кучу“).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 105–107 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 61.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.